Make your own free website on Tripod.com
Home
Kur`ani Fisnik
Emrat e Allahut
Profetet
Hadithe
Abdesti
Namazi
Islami
Temat
Haxhi
Zekati
Pendohu
Ilahi mp3
TAKVIMI 2012
Muaji i Ramazanit
Festa e Bajramit
Download Kur`an
Ndegjo Kur'an
1 Video Kur'an
2 Video Kur`an
Ligjerata mp3
Foto Islame
Rinia Islame
Prayer English
Forum Islamik
Keta i do Allahu xh.sh
Per Motrat Muslimane
Emra Musliman
Emra Musliman 2
Letra e Nenes
Poezi Islame
8 Marsi, Festa
Stop Vitin e Ri
A Ndalohet Duhani
Lexoni 100 Kshillat
<< Kijameti>>
<< Vdekja >>
<< Lexo >>
<< Lexo 2 >>
<< Stafi >>
<< Sporti >>

Njeriu i parė dhe i dėrguari i parė: Ademi

 

Siē do tė kujtohet, derisa ishim duke folur mbi krijimin e njeriut, thamė se njeriu i parė nė tokė ishte Ademi, paqja qoftė mbi tė. Ademi ishte gjithashtu edhe profeti i parė. Domethėnė, Allahu kishte dėrguar profetė qė nė bashkėsinė e parė qė Ai krijoi nė faqen e tokės dhe i mėsoi ata dinin (fenė) dhe si tė bėhen shėrbėtorė tė devotshėm tė Allahut.

Allahu mėsoi Ademin tė flasė dhe emrat e tė gjitha sendeve. Kjo tregohet nė Kur’an si vijon:

 

E Ai (Zoti) ia mėsoi Ademit tė gjithė emrat (e sendeve)... (Bekare:31)

 

Kjo sigurisht ėshtė gjė shumė e rėndėsishme. Nė mesin e tė gjitha qenieve tė gjalla, vetėm njeriu ka aftėsi qė tė flasė. Tė folurit ėshtė veti e veēantė pėr njerėzit. Duke iu falenderuar faktit se Allahu fillimisht ia dha kėtė aftėsi Ademit, u bė e mundur qė njeriu tė njoh tė gjitha sendet pėrreth dhe t’ia u ven emrin.

Gjeneratat pas Ademit mund tė flisnin gjithashtu, kishin ndjenja, ndienin keqardhje apo tė shqetėsimit, veshnin tesha, pėrdornin vegla dhe aparate si dhe kishin telent pėr muzikė dhe arte. Instrumentet muzikore si flauta, vizatimet nė mure dhe objekte tjera ashtuqė shkenctarėt kanė gjetur mbeturinat e njeriut tė lashtė ėshtė gjė qė dėshmon se ata ishin njerėz sikur ne. Me fjalė tjera, ndryshe nga pohimet e disa njerėzve, njerėzit e parė kurrė nuk kanė qenė krijesa tė egra, gjysėm majmun- gjysėm njeri.

E dini se as majmuni e as ndonjė qenie tjetėr nuk mund tė flasė, mendojė apo tė sillet si njeriu. Allahu ka dhėnė kėto aftėsi ekskluzivisht vetėm njeriut. (Pėr mė shumė informata nė lidhje me kėtė mund tė gjeni nė librin “Mrekullitė e krijimit tė Allahut” nga Harun Yahya).

Por disa njerėz qė nuk kanė dėshirė qė tė pranojnė faktin se njeriu i parė ishte Ademi, parashtruan disa pohime tė veta: Ata shpikėn identitet tė rremė pėr njeriun e parė. Sipas kėtyre skenareve tė imagjinuara, njeriut dhe majmunėt rrjedhin nga njė qenie e pėrbashkt, dmth., kanė paraardhės tė pėrbashkėt, i cili ka evoluar gjatė kohės deri nė gjendjet e sotme. Nėse pyet se si ka ndodhur kjo ngjarje e pazakonshme, ata japin pėrgjegje themeldaltė dhe bajate: “Ka ndodhur nga rasti.” Kur pyet se a ka ndonjė dėshmi qė tė vėrtetojė kėtė pohim, ata nuk mund tė sigurojnė asgjė. Si pėrfundim, nuk ka asnjė mbeturinė qė tregon se njeriu ka evoluar nga qenie tjetėr. Nėse pyetni, “Ēfarė janė kėto mbeturina nga e kaluara?”, ekziston pėrgjegja e gatshme: Disa qenie tė gjalla lėnė gjurmė pasiqė tė vdesin, dhe kėto gjurmė, qė ne i quajmė fosile, mbeten tė pandryshueshme pėr miliona vjet pa ndonjė ndryshim. Sidoqoftė, pėr tė ndodhur kjo, ajo qenie e gjallė befas mbulohet dhe mbetet nė njė ambient pa oksigjen. Pėr shembull, nėse njė zog nė tokė befas mbulohet nga njė grumbull i madh i zallit para miliona vjetėsh, mbeturinat e kėtij zogu do tė mund tė ruhej deri mė sot. Ngjajshėm, ekzistojnė substanca qė tajitet nga drunjėt qė quhet rrėshirė. Nganjėherė, substanca nė formė tė mjaltit mbulon njė insekt dhe e shėndėrron atė nė material tė fortė tė quajtur qelibar, qė ruan insektet e ngordhura pėr miliona vjet. Nė kėtė mėnyrė mblidhet informata pėr qeniet e gjalla nga kohėrat e lashta. Mbeturinat e tilla quhen “fosile”. Ata qė sugjerojnė se njeriu i parė ka lindur nga njė krijesė e ngjajshme me majmunin kurrė nuk kanė gjetur asnjė fosil qė tė dėshmojnė kėtė pohim. Me fjalė tjera, askush nuk ka gjetur ndonjė fosil tė ndonjė krijese tė pazakonshme si gjysėm majmun/gjysėm njeri. Por kėta njerėz kanė prodhuar fosile, vizatime dhe piktura false qė tė mbulojnė kėtė falsifikat, bile i kanė vendosur nė librat shkollorė. Tė gjitha kėto mashtrime janė zbuluar njė nga njė dhe janė bėrė publike si mashtrime shkencore. Pėr shkak se njerėzit e tillė janė tė pamatur dhe kokėfortė, ėshtė gati e pamundur pėr ta qė tė pranojnė ekzistencėn e Alahut dhe tė kuptojnė se Ai krijoi tė gjitha. Edhepse njė numri i njerėzve tė tillė vazhdimisht ėshtė duke u zvogluar, ende ekzistojnė disa qė mundohen qė t’i shpėrndajnė pikėpamjet e tyre me tė meta pėrmes revistave periodike, librave dhe gazetave, e gjithashtu edhe nėpėr shkolla. Ashtuqė tė bėjnė njerėzit qė tė besojnė nė pikėpamje tė tilla me tė meta, ata kėmbėngulin nė argumetet e tyre dhe vlerėsojnė se kanė vlefshmėri shkencore. Sidoqoftė, secili hulumtim i kryer dhe dėshmi e siguruar nga shkenctarėt intelegjent vėrtetojnė se majmuni nuk ka mundur qė tė evoluohet nė njeri.

Ademi, njeriu i parė, tė cilin Allahu e krijoi tė veēantė, ishte nė tė gjitha mėnyrat i njejtė sikurse edhe njeriu i sotėm; ai nuk ishte ndryshe. Kėto janė fakte qė Allahu i shpalli neve nė Kur’an. Ekziston edhe njė ēėshtje tjetėr shumė interesante qė Allahu na e bėn me dije: Tregimi pėr Ademin dhe Satanin (djallin), si armik i njeriut.

Profeti Junus

 

Pa marrė parasysh sa e pashpresė dhe e vėshtirė tė jetė situata, njeriu duhet gjithmonė tė ketė besim nė Allahun dhe tė kėrkojnė ndihmė nga Ai. Siē pėrmendėm nė seksionin e mėlartė, Musa, paqja qoftė mbi tė, kurrė nuk humbte shpresėn edhepse ishte zėnė mes ushtrisė sė faraonit dhe Detit tė Kuq, por ai kishte besimin nė Allahun. Junusi, paqja qoftė mbi tė, gjithashtu ėshtė shembull i njė karakteri tė mirė. Edhepse ishte caktuar nga Allahu qė t’a paralajmėroj popullin e vet, Junusi, paqja qoftė mbi tė, e la popullin e vet pa paralajmėrim. Kėshtuqė, Allahu atė e sprovoi nė mėnyra tė ndryshme: sė pari, ai ishte hedhur nė det nga anija nė tė cilėn lundronte. Pastaj njė peshk i madh e gėlltiti. Kjo bėri qė tė ndiej pendim tė thellė pėr sjelljet e veta; ai me pendim u kthye tek Allahu, kėrkoi strehim tek Ai dhe iu fal Atij. Kjo tregohet kėshtu nė Kur’an:

 

(Pėrkujto) Edhe atė tė peshkut (Junusin) kur doli i hidhėruar (prej popullit) dhe mendoi se nuk do t'i vijė mė puna ngushtė, po nė errėsira ai tha se: "Nuk ka Zot pos Teje. Ti je i pastėr, nuk ke tė meta. Unė i bėra padrejt vetes!" Ne iu pėrgjigjėm atij, e shpėtuam nga tmerri. Kėshtu i shpėtojmė Ne besimtarėt. (Enbija:87-88)

 

Nė Kur’an, Allahu tregon se ēfarė do t’i ndodhte atij nėse nuk do tė kishte besim nė Allahun dhe nuk do tė falej:

 

E sikur tė mos ishte ajo qė ai kishte qenė prej atyre qė shumė e pėrmendin Zotin. Ai do tė mbetej nė barkun e tij deri nė ditėn e ringjalljes. E Ne e hodhėm nė njė tokė pa bimė (shkretėtirė), ndėrsa ai ishte i sėmurė. Dhe Ne bėmė qė pėr tė tė mbijė njė bimė (t'i bėjė hije) nga kungulli. Ne (pastaj) e dėrguam atė te njėqindmijė e mė shumė. (Saffat:143-147)

 

Allahu shpėtoi Junusin nga njė situatė me tė vėrtetė tė pashpresė. Kjo ėshtė njė shenjė e qartė se askush nuk duhet qė tė humbė besimin nė ndihmėn e Allahut. Pėrjetimi i Junusit, paqja qoftė mbi tė, janė mėsim pėr tė gjithė besimtarėt: ne nuk duhet kurrė qė tė bėhėmi tė plogshtė, pa marrė parasysh se me ēfarė vėshtirėsie ballafaqohemi, por ne duhet ēdoherė qė t’i lutemi Allahut dhe tė kėrkojmė ndihmė nga Ai.

 

 

Profeti Jusuf

 

Nė Kur’an, mund tė gjejmė tregimin nė detaje pėr pėrjetimet e Jusufit, paqja qoftė mbi tė. Kėtu mund tė pėrshkruajmė shkurtimisht kėto pėrjetime dhe tė shohim karakterin shembullor tė Jusufit.

Jusufi ishte njėri nga bijtė e Jakubit, paqja qoftė mbi ta. Kur ishte shumė i ri, vėllezėrit e tij e hodhėn nė pus, pasiqė ia kishin zili, dhe i kanė thėnė tė jatit se e kanė ngrėnė ujqėrit.

Udhėtarėt e njė karavani e gjejnė atė nė pus dhe e shitėn atė nė pallatin e njė njeri fisnik nė Egjipt. Atje, mė vonė kanė shpifur kundėr tij dhe e kanė futur nė burg, ku ka qėndruar me vite.

Mė nė fund shpallet i pafajshėm dhe lirohet. Duke qenė njė njeri i menēur dhe i besueshėm edhe pėr shkak se ai ishte krejtėsisht i pafajshėm, sunduesi i Egjiptit i vendosi pasuritė dhe depot nėn autoritetin e tij.

Mė nė fund, Jusufi i fal vėllezėrit e tij tė cilėt e vėnė nė mizori dhe i mori ata si dhe nėnėn dhe babain qė tė jetojnė me tė. Jusufi, paqja qoftė mbi tė, kishte njė karakter shembullor. Allahu e vuri atė nė sprova tė ndryshme, e shpėtoi nga pusi nė tė cilin ishte e pamundur qė tė dilej, e shpėtoi nga situata e ligė me dėrgimin e e tij nė burg e pastaj e shpėtoi atė nga burgu dhe e kthei namin e tij, dhe pėrfundimisht duke i dhuruar shkallė tė lartė. Nė ēdo situatė, Jusufi, paqja qoftė mbi tė, i kthehej Allahut dhe i lutej. Pėrkundėr pafajsisė sė tij ai qėndroi nė burg pėr disa vite, pa marrė parasysh ai gjithmonė ishte nė dijeni se ishte vetėm njė test nga Allahu. Besnikėria e tij dhe besimi nė Allahun nėn kushte aq tė ashpra tregojnė pėr karakterin e tij tė shkėlqyeshėm.

Profeti Nuh(Noa)

 

Nuhu, paqja qoftė mbi tė, sikurse tė gjithė profetėt tjerė, i ka ftuar njerėzit e tij nė rrugė tė drejtė. Ai iu tha atyre se duhet qė tė kenė besimin nė Allahun, se Ai ėshtė Krijues i ēdogjėje, se duhet adhuruar vetėm Ai, se pėrndryshe do tė dėnohen. Kjo tregohet nė Kur’an nė kėtė mėnyrė:

 

Ne patėm dėrguar edhe Nuhun te populli i vet (me porosi tė njejtė si Muhammedin qė t'u thotė): Unė ju tėrheq vėrejtjen haptazi. Qė tė mos adhuroni tjetėr kė pos All-llahut, sepse unė kam frikė pėr dėnimin tuaj nė ditėm e pikėllueshme. (Hud:25-26)

 

Pėrkundėr tė gjitha paralajmėrimeve, vetėm disa njerėz i besuan Nuhut. Pas kėsaj, Allahu urdhėroi Nuhun qė tė ndėrtojė njė anije tė madhe. Allahu e njoftoi atė se besimtarėt do tė shpėtojnė nė atė anije.

Nuhu filloi qė tė ndėrtojė njė anije pėrkundėr faktit se nė atė rajon nuk kishte det saqė i befasoi ata njerėz qė nuk besonin Allahun, dhe filluan qė t’a pėrqeshnin. Ata qė nuk besonin nuk e dinin se ēfarė do t’u ndodhte, por Allahu e dinte. Kur u krye ndėrtimi i anijes, filloi tė binte njė shi i rrėmbyeshėm pėr shumė ditė saqė uji arriti shumė mbi tokė, dhe vėrshoi gjithēka. Kjo fatkeqėsi historike u vėrtetua prej shumė shkenctarėve. Nė Lindjen e Mesme, ėshtė dėshmuar se malet e sotme dikur ishin tė mbuluar me ujė. Nė televizion, sigurisht se keni parė shumė vėrshime nė skaje tė ndryshme tė botės. Njerėzit zakonisht kur pėrballen me kėtė fatkeqėsi, ngjiten mbi pullaz dhe presin pėr ndihmė. Nė kėso raste vetėm barka apo helikopteri mund tė jetė si ndihmė. Nė kohėn e profetit Nuh, paqja qoftė mbi tė, sido qė tė jetė, vetėm anija mund tė ishte shpėtim. Kjo fatkeqėsi e quajtur “Vėrshimi i Nuhit”, nė tė vėrtetė ishte njė dėnim i pėrgaditur nga Allahu, ashtu qė tė dėnohen njerėzit qė nuk i besuan Nuhut. Pasiqė ata pritnin ndihmė tjetėr e jo tė Allahut, asnjėri nga kėta njerėz pėrbuzės qė nuk dėgjonin pėr paralajmėrimet e Allahut, nuk hipėn nė anijen e Nuhut. Ata nuk u mbėshtetėn nė Allahun, por nė qeniet tjera. Vetėm nėse Allahu do, mund tė n’a mbrojė. Njerėzit nė atė kohė qė mohonin kėtė gjė, hipėn mbi male apo shkuan nė vende mė tė larta, por prapėseprapė nuk mundėn qė tė shpėtonin nga pėrmbytja. Vetėm disa njerėz besuan Allahun, ashtuqė ky besim i bėri ata qė tė hipin nė anije dhe sė bashku me Nuhun, shpėtuan. Duke iu bindur urdhėrave tė Allahut, ata morėn ēiftet nga ēdo lloj tė kafshėve me vete. Kjo tregohet kėshtu nė Kur’an:

 

Populli i Nuhut qė ishte para tyre pėrgėnjeshtroi, dhe robin Tonė (Nuhun) e quajti rrenacak dhe thanė: "I marrė!" dhe iu bė kėrcėnim. E ai iu drejtua Zotit tė vet: "Unė jam i mundur, prandaj mė ndihmo!" Atėherė Ne me njė shi tė vrullshėm i hapėm dyert e qiellit. Dhe Ne tokėn e zbėrthyem nė burime uji, kurse uji u bashkua siē ishte caktuar. E atė (Nuhun) e bartėm nė (anije) dėrrasash e shtyllash tė gojėzuara. Qė lundronte nė mbikėqyrjen Tonė. (I fundosėm) Si ndėshkim pėr atė (Nuhun) qė ishte mohuar (pėrbuzur). Atė (ngjarje) Ne e lamė kujtim, po a ka ndokush qė merr mėsim? E ēfarė ishte ndėshkimi Im dhe kėrcėnimi Im! (Kamer:9-19)

Tė gjithė tė dėrguarit u janė dėrguar popujve tė veēantė dhe komunikonin kryesisht mėsimet e njejta dhe ftonin popullin e tyre qė tė adhurojnė Allahun dhe t’i binden profetėve. Si shpėrblim pėr shėrbimet e veta, ata nuk kėrkonin rrogė pasiqė njerėzit e dėrguar nga Allahu pėr tė shpallur Fjalėn e Tij nuk bėjnė gjė tė tillė. Bėjnė shėrbimet e tyre vetėm pėr hir tė Allahut dhe i frikėsohen Atij. Ndėrkohė, ata pėrballen me shumė vėshtirėsi: populli i tyre i pėrgojonin dhe i torturonin. Pėrveē kėsaj, disa njerėz mundoheshin edhe bėnin intriga pėr t’i vrarė profetėt qė u ishin dėrguar atyre, e disa prej tyre bile morėn guximin qė edhe t’a bėjnė. Sidoqoftė, pasiqė profetėt frikoheshin vetėm Allahut dhe askuj tjetėr, asnjė vuajtje nuk i zbrapsi. Ata kurrė nuk harruan se Allahu do t’i shpėrblej shumė nė kėtė dhe jetėn e pastajme.

Profeti Ejub

 

Duke qenė i patundur nė tė gjitha pėrjetimet ėshtė njė veti e rėndėsishme tipike pėr muslimanėt. Ejubi, paqja qoftė mbi tė, ishte sprovuar me humbje tė familjes dhe pasurisė sė tij, dhe njė sėmundje serioze i solli shumė vuajtje. Ejubi, vetėm kėrkonte ndihmėn e Allahut dhe mbėshtetej nė Tė. Allahu iu pėrgjegj lutjeve tė tij dhe e mėsoi atė se si tė shėrohej. Karakteri shembullor i Ejubit, paqja qoftė mbi tė, si dhe lutja e tij tregohet nė Kur’an kėshtu:

 

Pėrkujto edhe robin tonė Ejubin, kur me lutje iu drejtua Zotit tė vet: "Djalli mė ka goditur me mundim e dhembje!" Bjeri me kėmbėn tėnde tokės! Ky ėshtė (ujė) i ftohtė, lahesh dhe pi. E nga mėshira Jonė dhe mėsim pėr ata qė kanė menduar, Ne ia falėm familjen e tij dhe po aq sa ishin ata. E, merre me dorėn tėnde njė deng thupra dhe bjeri me tė, e mos e thyej betimin! Vėrtet, Ne e gjetėm atė tė durueshėm. Sa rob shumė i mirė ishte ai dhe i kthyer te Zoti. (Sad: 41-44)

 

Shumė shpejt pasiqė neve n’a kaplon sėmundja, vėshtirsitė apo problemet, menjėherė n’a kaplon mėrzia. Bile disa njerėz bėhen kryelartė ndaj Allahut. Pa marrė parasysh, kėto qėndrime shkaktojnė pakėnaqėsi tek Allahu. Siē tregon shembulli i Ejubit, Allahu mund qė tė sjell probleme tė ndryshme robėrve tė Vet, por shqetėsimet e tilla forcojnė besimtarin dhe sprovon devotshmėrinė ndaj Allahut. Gjatė pėrjetimit tė shqetėsimeve duhet lutur dhe pasur besim tek Allahu. Duhet qė tė jemi tė durueshėm sikurse Ejubi, paqja qoftė mbi tė, dhe t’i drejtohemi Allahut. Vetėm atėherė, Allahu do tė n’a i lehtėsojė shqetėsimet dhe n’a shpėrblen nė tė dyja botėrat, nė kėtė dhe nė atė tė pastajmen.

Profeti Isa (Jezusi)

 

Allahu krijoi Isanė, paqja qoftė mbi tė, nė njė mėnyrė tė veēantė. Sikurse nė rastin e Ademit, Allahu e krijoi pa baba. Kjo tregohet kėshtu nė Kur’an:

 

Vėrtet, ēėshtja e Isait (tė lindur pa baba) te All-llahu ėshtė sikurse ēėshtja e Ademit. Atė e krijoi Ai nga dheu, e pastaj atij i tha "Bėhu!" ai u bė. (Ali-Imran: 59)

 

Nė Kur’an Isa, paqja qoftė mbi tė, quhet edhe “i biri i Mejremes (Marias)”. Mejremja ishte njė grua fisnike qė nga Allahu ėshtė dhėnė si shembull pėr tė gjitha gratė. Ajo ishte grua e pastėr dhe besimtare e devotshme nė Allahun. Allahu ia dhuroi asaj Isanė pėrmes engjullit Xhibril, nė mėnyrė tė mrekullueshme pa baba, si dhe lajme tė mira se djali i saj do tė bėhej profet.

Allahu e bėri Isanė profet dhe i shpalli atij Inxhillin, njėri ndėr librat qė Allahu i shpalli njerėzimit. (Pas Isasė, Inxhilli gjithashtu ėshtė ndryshuar nga njerėzit. Sot, nuk e kemi Inxhillin e vėrtetė, dhe librat qė tė krishterėt i quajnė Ungjill nuk janė tė besueshėm.)

Allahu urdhėroi Isanė qė tė ftojė njerėzit nė rrugė tė vėrtetė dhe i dhuroi shumė mrekullira. Ai fliste sa ishte nė djep dhe u fliste njerėzve pėr Allahun. Isa gjithashtu jepte lajme tė mira pėr Muhammedin (Ahmedin), Allahu e bekoftė dhe i dhuroftė paqė dhe mėshirė, tė dėrguarin e Allahut qė do t’a pasonte, e qė tregohet nė Kur’an kėshtu:

 

Dhe, kur Isai, biri i Merjemes tha: "O beni israilė, unė jam i dėrguar i All-llahut te ju, jam vėrtetues i Tevratit qė ishte para meje dhe jam pėrgėzues pėr njė tė dėrguar qė do tė vijė pas meje, emri i tė cilit ėshtė Ahmed!" E kur ai u erdhi atyre me argumente tė qarta, ata thanė: "Kjo ėshtė magji e hapėt". (Saff: 6)

 

Nė kohėn e tij, ishin vetėm disa njerėz qė i besonin Isasė apo e ndihmonin atė. Armiqtė e Isasė bėnin plane qė t’a vrasin. Ata mendonin se e kanė zėnė dhe e kanė kryqėzuar. Por nė Kur’an, Allahu n’a tregon se ata nuk e kishin vrarė atė:

 

Madje pėr shkak tė thėnies sė tyre: "Ne e kemi mbytur mesihun, Isain, birin e Merjemes, tė dėrguarin e All-llahut". Po ata asnuk e mbytėn as nuk e gozhduan (nuk e kryqėzuan nė gozhda), por atyre u pėrngjau. Ata qė nuk u pajtuan rreth (mbytjes sė) tij, janė nė dilemė pėr tė (pėr mbytje) e nuk kanė pėr tė kurrfarė dije tė saktė, pėrveē qė iluzojnė. E ata me siguri nuk e mbytėn atė. (Nisa:157)

 

Pas Isasė, paqja qoftė mbi tė, armiqtė e tij u pėrpiqėn qė t’a ndėrronin shpalljen qė ai solli. Ata filluan qė t’a portretojnė Isanė dhe Mejremin si qenie mbinatyrore, bile edhe si “zotėra”. Ende edhe sot, ka njerėz qė ende besojnė nė kėto besime tė gabuara. Pėr fjalėt e Isasė, Allahu n’a njofton nė Kur’an se kėto janė besime tė gabuara:

 

Dhe kur All-llahu tha: "O Isa, bir i Merjemes, a ti njerėzve u the: "Mė besoni mua dhe nėnės time dy zota pos All-llahut!?" (Isai) Tha: "Larg asaj tė mete je Ti (o Zoti im). Nuk mė takon mua ta them atė qė s'ėshtė e vėrtetė. Ta kisha thėnė unė atė, ti do ta dije. Ti e di ē'ka nė mua, e unė nuk di ē'ka nė Ty. Ti je mė i dijshmi i tė fshehtave!" Unė nuk u kam thėnė tjetėr atyre, pos asaj qė Ti mė urdhėrove;ta adhuroni All-llahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj,dhe sa isha ndėr ta, kam qenė pėrcjellės i tyre, e pasi qė mė more mua, Ti ishe roje (dhe dėshmues) i tyre. Ti je dėshmitar pėr ēdo send!" (Maide:116-117)

 

Pas Isasė, numri i njerėzve qė besuan nė tė u rrit, por edhe sot janė nė rrugė tė gabuar pasiqė ata pasojnė Biblėn, e cila ka pėsuar ndryshime pėrmes shtesave dhe fshirjeve.

E vetmja rrugė qė sot ka mbetur, ėshtė rruga e profetit Muhammed, paqja qoftė mbi tė, n’a fton tė gjithė neve tė besojmė nė Kur’an, pasiqė ėshtė e vetmja shpallje e pandryshuar e Allahut.

Profeti Ibrahim

 

Nė kėtė seksion, do tė ndalemi nė vetitė e ndryshme tė disa profetėve pėr tė cilėt edeh Allahu n’a e tėrhjek vėrejtjen nė Kur’an. Ibrahimi, paqja qoftė mbi tė, ishte njėri nga ata profetė. Kur ishte i ri dhe askend nuk e kishte pranė qė tė pėrmendtte ekzistimin e Allahut, ai vėshtroi qiellin dhe tokėn dhe nė kėtė mėnyrė doli nė pėrfundim se Allahu ka krijuar ēdogjė. Kjo tregohet nė Kur’an kėshtu:

 

E kur atė e mbuloi nata, ai e pa njė yll e tha: "Ky ėshtė Zoti im!" E kur u zhduk ai (perėndoi) tha:" Unė nuk i dua ata qė humbėn". Kur e pa hėnėn tė posa lindur tha: "Ky ėshtė Zoti im! e kur perėndoi ajo, tha: Nėse Zoti im nuk mė udhėzon, unė do tė jem prej njerėzve tė humbur!" Kur e pa diellin tė lindur, tha: "Ky ėshtė Zoti im, ky ėshtė i madh!" e kur ai perėndoi, tha: O populli im, unė jam i pastėr nga ajo qė ju i shoqėroni!" Unė me veten time i drejtohem Atij qė krijoi qiejt e tokėn, larg besimeve tė tjera; unė nuk jam prej atyre qė i pėrshkruajnė shok! (En’am: 76-79)

 

Ibrahimi, paqja qoftė mbi tė, iu tha njerėzve qė mos t’a adhurojnė askend pėrpos Allahut:

 

Lexoju (nga ajo qė tė shpallėm ty Muhammed) atyre ngjarjen e Ibrahimit. Kur i tha babait tė vet dhe popullit tė vet: "Ēka jeni duke adhuruar?" Ata i thanė: "Adhurojmė idhuj, vazhdimisht u jemi besnikė atyre!" Ai i tha: "A ju dėgjojnė ata juve kur u luteni?" Ose, "A u sjellin juve dobi apo dėm?" Ata thanė: "Jo, por kėshtu i gjetėm se bėnin edhe prindėrit tanė!" Ai tha: "A po shihni se ē'po adhuroni?" Ju dhe prindėrit tuaj tė mėparshėm, Nė tė vėrtetė, ata (qė adhuroni ju) janė armiq tė mij, pėrveē Zotit tė botėve (nėse pėrveē idhujve adhuroni edhe Atė). Zoti qė mė krijoi, Ai mė udhėzon mua, Dhe Ai qė mė ushqen dhe mė jep tė pijė, Dhe kur tė sėmurem Ai mė shėron, Ai mė bėn tė vdesė e mandej mė ngjall, Ai tek i cili kam shpresė se do tė m'i falė mėkatet e mia nė ditėn e gjykimit. (Shuara:69-82)

 

Armiqtė e Ibrahimit u pėrpiqėn qė t’a vrasin atė kur ai i ftonte nė besimin nė Allahun. Ata ndizen njė zjarr tė madh dhe e hodhėn aty. Por Allahu e mbrojti atė dhe e rauajti nga zjarri. Kjo nė Kur’an tregohet kėshtu:

 

Po pėrgjegjja e popullit tė tij nuk ishte tjetėr vetėm tė thotė: "Mbytnie atė (Ibrahimin) ose digjnie!" Mirėpo, All-llahu e shpėtoi atė prej zjarrit. Pė njė popull qė beson, kėtu vėrtet ka fakte bindėse. (Ankebut:24)

 

Po Ne i thamė: "O zjarr, bėhu i ftohtė dhe shpėtim pėr Ibrahimin!" (Enbija:69)

 

Allahu ėshtė Ai qė krijon dhe kontrollon ēdogjė. Me vullnetin e Allahut flaka nuk e dogji Ibrahimin. Kjo ėshtė njė mrekulli e Allahut dhe njė manifesim e fuqisė sė Tij. Ēdogjė nė tokė ngjan me vullnetin e Allahut. Asgjė nuk ndodh pa vullnetin dhe kontrollin e Tij. Nėse Ai nuk dėshiron, asgjė nuk mund tė bėj dėm apo tė vrasė ndonjė njeri. Pėr kėtė Allahu n’a njofton nė Kur’an:

 

Askush nuk vdes pa vullnetin dhe lejen e All-llahut. Ai ėshtė shėnim i afatit tė caktuar (Ali Imran:145)

 

Ai nuk vdiq edhe pse ishte hedhur nė zjarr, pasiqė afati i caktuar pėr vdekje nga Allahu nuk i kishte ardhur. Allahu e kishte shpėtuar nga zjarri. Nė njė ajet, Allahu tregon se Ibrahimi kishte njė karakter shembullor:

 

Vėrtet, Ibrahimi ishte shumė i butė, shumė i dhembshėm dhe i kthyeshėm. (Hud:75)

 

Allahu i do njerėzit qė janė tė devotshėm ndaj Tij me plotė zemrėn. Siē sqaron ajeti, tė mosqenurit kryelartė, me karakter tė mirė dhe i nėnshtruar ndaj urdhėrave tė Allahut janė ndėr vetitė mė tė levėrdishme para Allahut.

 

 

Profeti Musa

 

Musa, paqja qoftė mbi tė, ėshtė profeti qė Allahu shpesh e pėrmend nė Kur’an. Allahu ia shpalli Musasė Tevratin. Por sot, Tevrati i ēifutėve dhe Dhjata e Vjetėr e Biblės krishtere kanė humbur origjinalitetin e tyre, pasiqė janė futur mė vonė fjalė tė reja dhe kėshtu i janė mbetur nė to. Por ēifutėt dhe krishterėt ende sot i lexojnė kėto libra tė ndryshuar duke menduar se janė libra origjinalė tė shpallur nga Allahu. Ēifutėt kanė devijuar nga rruga e drejtė pasi nė librin qė ata besojnė, nuk ėshtė libri i sjellur nga profeti Musa, paqja qoftė mbi tė.

I dijmė tė gjitha pėr jetėn dhe karakterin e mirė tė Musait nga Kur’ani. Siē na njofton Kur’ani, mbretėrit e Egjiptit tė vjetėr quheshin “faraonė”. Shumica e faraonėve ishin njerėz shumė mendje-mėdhenj qė nuk besonin Allahun dhe i konsideronin vetveten zotėra. Allahu dėrgoi Musanė tek njėri ndėr sundimtarėt mė mizorė. Njė pikė e rėndėsishme qė duhet tė ndalemi deri sa lexohen ajeten pėr jetėn e Musasė ėshtė “fati”. Ngjarjet nė vazhdim e dėrgojnė atė nė pallatin e faraonit: kur u lind Musa, faraoni dha urdhėr ushtarėve tė tij qė tė mbysin ēdo foshnjė mashkull qė lindej nė vendin e tij. Musa, paqja qoftė mbi tė, ishte njėri ndėr ato foshnje qė ishin nė rrezik. Allahu i tha nėnės tij qė t’a vendosė nė njė arkė nė lum dhe i ka siguruar asaj se ai do t’i kthehej asaj sikur profet. Nėna e tij e la Musanė nė njė arkė dhe e la nė lum. Kjo arkė lėvizte mbi ujė derisa arriti afėr pallatit tė faraonit, dhe gruaja e tij e gjeti. Ajo mori fėmijėn dhe vendosi qė t’a sjell nė pallat. Nė kėtė mėnyrė, pa dijeni, faraoni mori pėrsipėr qė kujdesej pėr njeriun i cili mė vonė do tė kumtojė shpalljen e Allahut atij dhe do t’i kundėrshtojė pikėpamjet e tij tė gabuara. Allahu pėrfshinė gjithēka me dijeninė e Tij, dhe Ai e ka ditur gjithashtu se faraoni do t’a gjej Musanė, paqja qoftė mbi tė, dhe se do t’a dėrgojė nė pallatin e tij.

Kur u lind Musaja, Allahu e dinte se do tė braktisej nė lum, se faraoni do t’a gjej dhe Musa pėrfundimisht tė bėhej profet. Kėshtu e kishte pėrcaktuar Allahu fatin e Musasė dhe Ai e lajmėroi nėnėn e tij. Nė kėtė pikė duhet pasur vėmendjen ndaj faktit se ēdo detaj qė ka ndodhur nė jetėn e tij ėshtė nė pajtim me fatin qė Allahu e kishte paracaktuar.

Kur u rrit, Musa u largua nga Egjipti. Pas njė kohe, Allahu e bėri atė profet dhe tė dėrguar dhe si pėrkrahje iu dha vėllau i tij, Haruni, paqja qoftė mbi ta.

Tė dy sė bashku shkuan te faraoni dhe ia shpallėn atij porosinė e Allahut. Kjo ishte njė detyrė shumė e vėshtirė pasiqė pa ngurrim ata thirrėn sunduesin mizor qė tė besoj nė Allahun dhe t’a adhurojė Atė. Kėtė thirrje tė profetit Musa, paqja qoftė mbi tė, tregohet kėshtu:

 

Mandej pas tyre dėrgam Musain me mrekulli tė argumentuara te faraoni dhe rrethi i tij, e ata i refuzuan ato, e shih se si ishte pėrfudimi i shkatėrruesve? Musai tha: O faraon, s'ka dyshim, unė jam i dėrguar prej Zotit tė botėve". Ėshtė dinjitet pėr mua ta them pėr All-llahun vetėm tė vėrtetėn. Unė u kam ardhur me argumente nga Zoti juaj, lejoi pra beni israilėt tė vijnė me mua!" (A’raf:103-105)

 

Faraoni ishte njė njeri kryelartė dhe mendjemadh. Duke menduar se ai ka ēdo send nėn kontrollin e tij, ai ngre krye kundėr Allahut. Allahu i dhuroi atij tė gjithė pasurinė e tij, fuqinė dhe tokat, por faraoni ishte i padijshėm, dhe nuk mund t’a kuptojė kėtė gjė. Faraoni kundėrshtoi Musanė dhe nuk besonte nė Allahun, dhe ishte, siē e pėrmendėm mė lartė njė njeri shumė mizor. Ai i bėri Bijtė e Izraelit (Beni Izraelitėt) robėr tė vet. Kur u bė e qartė se faraoni kishte pėr qėllim qė t’i shfaroste Musanė dhe tė gjithė besimtarėt, ata u larguan nga Egjipti nėn udhėheqjen e Musasė. Musa, paqja qoftė mbi tė, dhe Bijtė e Izraelit ishin zėnė mes detit dhe ushtarėve tė faraonit qė i ndiqnin ata. Por edhe nė atė situatė aq tė pashpresė, Musa nuk u dėshpruar dhe fare nuk e humbi besimin qė kishte nė Allahun. Allahu nė mėnyrė tė mrekullueshme ndau detit nė dy pjesė dhe hapi rrugėn nė det pėr Bijtė e Izraelit dhe e kaluan atė. Kjo ishte njėra ndėr mrekullitė mė tė mėdha qė Allahu ia dhuroi Musasė. Si arritėn bregun tjetėr Bijtė e Izraelit, deti u kthye prapė nė vendin e vet, duke pėrmbytur faraonin dhe ushtarėt e tij. Allahu tregon kėtė ngjarje tė mrekullueshme nė Kur’an nė kėtė mėnyrė:

 

Ashtu siē ishte traditė e popullit tė faraonit dhe atyre qė kishin qenė mė parė, qė i konsideronin tė rreme faktet e Zotit tė tyre, e Ne pėr kėto tė kėqija tė tyre i shkatėrruam, e popullin e faraonit (edhe faraonin) e fundosėm, por tė gjithė kėta ishin dėmtues tė vetes sė tyre. (Enfal: 54)

 

Nė momentin kur faraoni kuptoi se do tė vdesė, ai deklaroi se beson nė Allahun nė mėnyrė qė t’a shpėtojė vetveten. Nuk e dimė nėse ky pendim i tij nė ēastin e fundit kishte ndonjė dobi, pasiqė Allahu fal vetėm kur pendimi ynė ėshtė i sinqertė dhe para se tė vie ēasti i vdekjes. Allahu ėshtė i Gjithė-Mėshirshėm. Nėse pendimi bėhet nė ēastin e vdekjes, natyrisht, nėse nuk ėshtė i sinqertė, pendimi i tillė nuk do t’a shpėtojė njeriun. Njejtė mund tė ishte edhe me faraonin. Por pėr kėtė gjė vetėm Allahu e di. Siē shihet nga ky tregim, ne duhet jetuar qė t’a fitojmė kėnaqsinė e Allahut gjatė jetės sonė dhe mos tė bėjmė gabimin e njejtė si faraoni. Nėse dėshtojmė nė kėtė, pendimi nė ēastin e vdekjes mund tė mos ketė dobi.

I dėrguari i Allahut: Muhammedi s.a.v.s

 

Ne dijmė mė shumė pėr tė dėrguarin e Allahut, Muhammedin, paqja qoftė mbi tė, pasiqė ėshtė profeti i fundit dhe ka jetuar para 1.400 vjetėve. Njerėzit ndryshuan dhe e shtrembėruan tė gjitha fetė qė Allahu i shpalli para tij. Ja pse Libri i fundit pėr tė cilin njerėzit mbajnė pėrgjegjėsi deri nė ditėn e gjykimit i ishte sjellur profetit tonė: qė tė pėrmirėsojė tė gjitha lajthitjet qė kishin hyrė nė fetė e vjetra. Allahu njoftoi se ēfarė Ai kėrkon nga robėt e Vet pėrmes Kur’anit. Profeti ynė, paqja qoftė mbi tė, gjithashtu ka hasur shumė vėshtirėsi derisa komunikonte porosinė e Allahut popullit tė tij.

Shumė akuza tė pabaza qė i ishin bėrė kundėr tij, pėrkundėr faktit se ai nuk kėkonte qė tė paguhej nga njerėzit dhe se nuk kishte interesa tė kėsaj bote. Ai ishte detyruar qė tė shpėrngulej nga Meka, qyteti i lindjes. Muslimanėt e parė qė e pasuan ishin gjithashtu tė ndjekur, bile disa edhe tė torturuar dhe nėnshtruar keqtrajtimeve tė egra. Por Allahu nuk lejoi qė jobesimtarėt tė dėmtojnė fenė islame, qė ka mbetur e pandryshuar deri nė ditėt e sotme. Nė pajtueshmėri me premtimin e Allahut, ēdo fjalė nė Kur’an ka mbijetuar krejtėsisht e paprekur. Thirrja e profetit Muhammed, paqja qoftė mbi tė, gjithashtu iu drejtohet edhe njerėzve tė sotit. Allahu ka urdhėruar tė gjithė njerėzit qė t’iu binden tė dėrguarve dhe, nė shumė ajete, thekson se duke iu bindur tė dėrguarve tė Tij nė tė vėrtetė iu binden Atij. Pėr kėtė shkak, duke iu bindur profetit tonė ėshtė njėra ndėr parimet mė tė rėndėsishme dhe thelbėsore islamike. Bindja e sinqertė ndaj urdhėrave tė profetit tonė, paqja qoftė mbi tė, sigurisht ėshtė manifestim i bindjes sė dikujt ndaj Allahut. Nė Kur’an, Allahu prezenton vetitė e mrekullueshme tė profetit tonė, qė ėshtė shembull pėr tė gjithė njerėzit. Ja disa ajete nė lidhje me kėtė:

 

Juve ju erdhi i dėrguar nga lloji juaj, atij i vie rėndė pėr vuajtjet tuaja, sepse ėshtė lakmues i rrugės sė drejtė pėr ju, ėshtė i ndijshėm dhe i mėshirshėm pėr besimtarėt. (Teube:128)

 

Muhammedi nuk ka qenė babai i asnjėrit prej burrave tuaj por ai ishte i dėrguari i All-llahut dhe vulė e tė gjithė pejgamberėve, e All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send. (Ahzab:40)

 

Ėshtė e vėrtetė se All-llahu u dha dhuratė tė madhe besimtarėve, kur ndėr ta nga mesi i tyre dėrgoi tė dėrguar qė atyre t'u lexojė shpalljen e Tij, t'i pastrojė ata, t'ua mėsojė Kur'anin dhe sheriatin, edhe pse, mė parė ata ishin krejtėsisht tė humbur. (Ali Imran: 164)

 

Nė ajetet kur fillohet me fjalėn, “Thuaj...,” Allahu urdhėron profetin Muhammed se si tė komunikojė porosinė e Tij. Pėrmes kėtyre ajeteve dhe ajeteve tjera, profeti ynė, paqja qoftė mbi tė, komunikoi njerėzve porosinė e Allahut. Gruaja e tij, Ajshja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė, “Karakteri i tij ishte Kur’ani”. Ajo mendonte se ai krejtėsisht ishte i mishėruar me Kur’anin, dhe e dijmė se Syneti ėshtė mėnyra nė praktikė se si tė zbatohet Kur’ani. Nė njė ajet, Allahu thotė se ata robėr qė kanė frikė Allahun dhe dėshirojnė qė tė falen duhet qė tė binden tė dėrguarit tė Allahut, paqja qoftė mbi tė:

 

Thuaj: Nėse e doni All-llahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu tė ju dojė, t'ju falė mėkatet tuaja, se All-llahu ėshtė qė fal shumė, mėshiron shumė. (Ali Imran:31)

 

Siē pėrmendėm nė ajetin e mėsipėrm, nėse dojmė qė Allahu tė n’a dojė, ne duhet qė tė pėrmbushim atė ēfarė profeti ynė n’a ka ftuar dhe t’a praktikojmė me pėrpikėmėri.

Vllezėr dhe Motra tė nderuar-a,kėrkojm falje pėr shfaqjen e reklamave nė web faqe tonė.In-shallah hasim nė mirėkuptimin tuaj, Allahu ju shpėrbleftė