Make your own free website on Tripod.com
Home
Kur`ani Fisnik
Emrat e Allahut
Profetet
Hadithe
Abdesti
Namazi
Islami
Temat
Haxhi
Zekati
Pendohu
Ilahi mp3
TAKVIMI 2012
Muaji i Ramazanit
Festa e Bajramit
Download Kur`an
Ndegjo Kur'an
1 Video Kur'an
2 Video Kur`an
Ligjerata mp3
Foto Islame
Rinia Islame
Prayer English
Forum Islamik
Keta i do Allahu xh.sh
Per Motrat Muslimane
Emra Musliman
Emra Musliman 2
Letra e Nenes
Poezi Islame
8 Marsi, Festa
Stop Vitin e Ri
A Ndalohet Duhani
Lexoni 100 Kshillat
<< Kijameti>>
<< Vdekja >>
<< Lexo >>
<< Lexo 2 >>
<< Stafi >>
<< Sporti >>

cccccccc.jpg

Kėta i do All-llahu i Lartėsuar      


Image     Falėnderimi i takon All-llahut tė botrave, e falėnderoj pėr gjėrėsinė e mėshirės sė Tij dhe fisnikėrinė e faljes sė Tij, me falėnderim nėnshtrues qė tregon Madhėrinė e Tij dhe falėnderues i dhuntive tė Tij. Salavatet dhe selamet qofshin mbi atė qė ėshtė dėrguar mėshirė pėr njerėzimin dhe zotėrinė e pejgamberėve, Pejgamberin tonė dhe shembullin tonė. Udhėzuesin tonė, mėsuesin e tė gjitha tė mirave dhe treguesin e udhėzimit dhe devotshmėrisė, Muhamed ibėn Abdullahu, sal-lallahu alejhi ve sel-lem.

        Mė Pas:
        Ka prej muslimanėve disa lloje tė njerėzve qė i don All-llahu, subhanehu ue teala, dhe e zbret ndaj tyre pėlqimin e Tij. Lum pėr tė dashurit e All-llahut dhe lum pėr ata qė kanė fat ta kenė kėtė lumturi nė takimin e tij.
        Pėr kėtė vendosa ta shkruaj kėtė temė e ndoshta lexuesit e pasojnė kėtė dhe bėhen prej atyre, tė cilėve hynė nėn mėshirėn dhe pajtimin e Zotit tė tyre dhe u jep atyre dashurinė e Tij, xhele xhelaluhu, ngase ajo dashuri dhe kėnaqėsi ėshtė qėllimi i ēdo besimtari dhe dėshirė e ēdo adhuruesi.
        Nėse e marrim dhe shfletojmė Librin e All-llahut, subhanehu ue teala dhe i mendojmė ajetet e Tij dhe sunetin e tė Dėrguarit tė Tij [sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem] do tė kuptojmė se kush janė ata, qė meritojnė dashurinė e All-llahut dhe qė t'i duan edhe Melaqet me tė, dhe t’iu bėnė pranimin atyre nė tokė. 
        Siē ėshtė Transmetuar Nga Ebu Hurejra (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) nga i Dėrguari [sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem] se ka thėnė: "Nėse e do All-llahu ndonjė rob e thėrret Xhibrilin dhe i thotė se unė e dua filanin e duaje edhe ti! Pastaj e do edhe Xhibrili dhe thėrret banorėt e qiellit dhe u thotė se All-llahu e do filanin, andaj duane edhe ju! Pastaj e dojnė atė edhe banorėt e qiellit pastaj bėhėt i favorizueshėm nė tokė." [Transmeton Imam Buhari]
        Cilėsitė e tė dashurve dhe tė afėrmve te All-llahut janė tė shumta nė librin e Tij (Kuranin) dhe nė Sunetin e tė Dėrguarit alejhi selam. Ne, po i pėrmendim vetėm disa si shembuj e jo pėr tė thėnė se janė vetėm kėto nė vijim.

        All-llahu subhanhu ue teala do nga robėrit e tij:

 

        1. Penduesit: (Ai qė pendohet-bėnė tewbe):
        Thotė All-llahu subhanehu ue teala: "E kush pendohet pas punės sė keqe (vjedhjes) dhe pėrmirėsohet, s’ka dyshim All-llahu ia pranon pendimin, All-llahu ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues." 
        Thotė All-llahu subhanehu ue teala: "E kur tė vijnė ty ata qė i besojnė ajetet tona, thuaju: "Selamun alejkum, Zoti juaj ia ngjeshi vetes mėshirėn. Kush bėn prej jush ndonjė tė keqe pa dije, e mandej pas asaj (tė keqe) pendohet dhe pėrmirėsohet, s’ka dyshim se All-llahu ėshtė qė falė shumė dhe ėshtė Mėshirues."
        Thotė All-llahu subhanehu ue teala: "Pėrveē atij qė ėshtė penduar dhe ka bėrė vepėr tė mirė, tė tillėve All-llahu tė kėqijat ua shndėrron nė tė mira. All-llahu ėshtė mėshirues, ndaj Ai falė shumė." [Furkan, 70]
        Nga Ebu Hurejra (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) transmetohet se ka thėnė: "Ka thėnė i Dėrguari i All-llahut [sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem]: "Kush pendohet para se tė lind dielli nga perendimi, All-llahu ia pranon pendimin e tij." [Transmeton Muslimi]
        E Argument pėr dashurin e All-llahut ndaj penduesve ėshtė edhe fjala e All-llahut subhanehu ue teala: "All-llahu i do ata qė pendohen dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyta e tė neveritshme" [El-Bekare, 222]

        Pėr t'u pranuar pendimi tek All-llahut, dijetarėt kanė cekur disa kushte, tė cilat janė:
        1. Tė jet pendimi i sinqert ndaj All-llahut, subhanehu ue teala.
        2. Tė jetė Pishman pėr atė qė ka kaluar nė mėkate.
        3. Tė heqė dorė nga mėkati menjėher, ngase nuk pranohet pendimi duke vazhduar nė mėkate.
        4. Tė vendos qė mos tė kthehet nė tė ardhmėn pėrseri nė atė mėkat.
        5. Tė jet pendimi para pėrfundimit tė kohės. D.m.th para lindjes diellit nga perendimi apo para prezantimit tė daljes shpirtit.
        6. Nėse ėshtė mėkati nė lidhshmėri me robėrit si : Marrja e pasurive pa dėshiren e personave duhet t'u kthehet atyre gjėrat e tyre. E nėse ėshtė mėkati si: Pėrgojim apo bartje fjalėve duhet qė t'u merret hallall dhe tė bėjė dua nė fshehtėsi pėr ata qė i ka pėrgojuar dhe pėrmendja e tė mirave nė ato vende ku i ka pėrmendur pėr tė keq.


        2. Pasuesit e Sunetit tė Pejgmaberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]:
        E kėta janė ata tė cilėt i pasojnė gjurmėt e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] nė tė gjitha ēėshtjet e jetės. Si nė ngėnie, nė pirje, nė veshje, nė pamje, nė adhurim, nė marrdhėniet shoqėrore dhe ato familjare. Medituesit nė historin e tij alejhi selam pėr tė gjetur kėrkesėn e tij nė pėrballim tė kėsaj bote dhe ēka gjindet nė tė prej gėzimeve, brengave, lumturive dhe mėrzirave.
        Transmeton Enesi (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) se erdhen tre persona tek shtepiat e grave tė Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] pėr t'i pyetur ato pėr adhurimin e Pejgamberit [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]. Kur u njoftuan, u dukej atyre se ata bėjnė pak. Dhe thane: "Ku jemi ne me Pejgamberin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] kur dihet qė atij ia ka falur All-llahut mėkatet e mėparshmė dhe ato mėvonshme?" Tha njėri prej tyre: "Unė do tė falėm tėrė natėn." Tha tjetri: "Unė do tė agjėroj pėr ēdo ditė." Tha i fundit: "Unė do tė distancohem nga gratė dhe nuk do tė martohem." Kur erdh Pejgamberi [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] tha: "A jeni ju ata, qė keni thėnė kėtė dhe kėtė? Pasha All-llahun, unė ia kam frikėn All-llahut mė shumė se ju dhe ruhem mė shumė se ju nga tė kėqijat dhe unė herė agjėroj dhe herė jo (v.p: agjėrim vullnetar jashta ramazanit), falėm dhe pushoj dhe martohem me gra. E kush nuk e do sunnetin tim, ai nuk ėshtė prej meje." [Transmeton Muslimi]
        Argument pėr dashurinė e All-llahut, subhanehu ue teala, ndaj atij qė e pason tė Dėrguarin, alejhi selam ėshtė fjala e Tij, subhanehu ue teala: "Thuaj: "Nėse e doni All-llahun, atėherė ejani pas meje qė All-llahu t’ju dojė, t’ju falė mėkatet tuaja, se All-llahu ėshtė qė fal shumė, mėshiron shumė." [Ali Imran, 31]


        3. Tė Drejtit:
        Ata janė tė cilėt bėjnė drejtėsi nė tė gjitha ēėshtjet me veten dhe me tė tjerėt dhe argument pėr dashurinė e All-llahut ndaj tyre ėshtė ajeti Kur'anor: "All-llahu nuk ju ndalon tė bėni mirė dhe tė mbani drejtėsi me ata qė nuk ju luftuan pėr shkak tė fesė, e as nuk ju dėbuan prej shtėpive tuaja; All-llahu i do ata qė mbajnė drejtėsinė." [Mumtehine, 8]


        4. Ata qė bėjnė mirė:
        Tė cilėt shpenzojn pėr veten e tyre dhe pėr tė tjerėt duke shrpesuar vlerat e All-llahut subhanehu ue teala dhe shpėrblimet e tija dhe nuk e permendin atė qė e japin me tė mirė e as me tė keq. 
        Argument pėr dashurinė e All-llahut ndaj tyre ėshtė fjala e All-llahut subhanehu ue teala: "Dhe jepni pėr nė rrugė tė All-llahut e mos e hidhni veten nė rrezik dhe bėni mirė, se me tė vėrtetė All-llahu i do bamirėsit." [El-Bekare, 195]


        5. Ata qė dėshirojn takimin e All-llahut subhanehu ue teala:
        Kush e dėshiron takimin e All-llahut e do edhe All-llahu takimin e tij, nuk dėshiron vdekjen e tij, por njeriu besimtar kur t'i ofrohet pėrfundimi (exheli) i tij dhe fillon tė jap shpirtin nė kėtė moment pėrgėzohet pėr pajtimin e All-llahut dhe e do takimin e All-llahut subhanehu ue teala dhe e do All-llahu takimin e tij. Ndėrsa njeriu jobesimtarė (qafir) kur t'i vie pėrfundimi dhe fillon dalja e shpirtit lajmėrohet pėr urrejtjen e All-llahut ndaj tij dhe e urren takimin e All-llahut dhe All-llahu e urren takimin e tij. 
        Argumenti i kėsaj ėshtė hadithi i Transmetuar nga Ubade ibn Samit (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) nga i Dėrguari [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] se ka thėnė: "Kush e dėshiron takimin e All-llahut, All-llahu e dėshiron takimin e tij, dhe kush e urren takimin e All-llahut dhe All-llahu e urren takimin e tij. Aishja [radijallahu anha] tha apo disa prej grave tij, me tė vėrtet se ne se duam vdekjen. Ka thėnė: "Nuk ėshtė ajo, por besimtarit nėse i afrohet vdekja pėrgėzohet me pajtimin e All-llahut dhe fisnikėrinė e Tij e nuk ka asgjė mė tė dashur para Tij dhe e dėshiron takimin e All-llahut dhe e dėshiron All-llahu takimin e tij, dhe se jobesimtari (qafiri) nėse i ofrohet vdekja lajmėrohet me dėnimin e All-llahut dhe nuk ka gjė mė tė urrejur para tij se sa ajo qė urren takimin e atij denimi dhe e urren All-llahu takimin e tij." [Transmeton Buhari]


        6. Ata qė ofrohen te All-llahu me adhurime nafile dhe ata qė pėrmendin All-llahun shumė:
        Me tė vėrtet se gjėja mė e mirė qė kalon nga koha ėshtė ajo kohė qė janė tė angazhuar zemra dhe gjymtyrėt dhe gjithė trupi nė pėrmendjen e All-llahut, subhanehu ue teala, nė ēdo moment dhe nė ēdo gjendje. Ngase ata qė pėrkujtojnė All-llahun, All-llahu i pėrmend dhe i pėrkujton ata.
        Thotė All-llahu subhanehu ue teala: "Pra ju mė kujtoni Mua (me adhurime), Unė ju kujtoj juve (me shprėblim). Mė falėnderoni e mos Mė mohoni!" [El-Bekare, 152]
        Transmeton Ebu Hurejra (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) se ka thėnė: "Ka thėnė i Dėrguari i Allahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]: "Thotė All-llahu subhanehu ue teala: "Unė jam aty ku mė kujton robi mua, dhe unė jam me tė kur mė pėrmend, e nėse mė pėrmend nė veten e tij, e pėrmendi nė vetėn time. Nėse mė pėrmend nė ndonjė grup e pėrmendi nė grup mė tė mirė se ai. E nėse ofrohet te unė njė pėllėmbė, ofrohem te ai njė krah. Nėse ofrohet te unė njė krah, ofrohem te ai njė pash. E nėse mė vjen duke ecur unė i vij duke shpejtuar-vrapuar." [Transmeton Buhari]
        Pra, afrimi te All-llahu subhanehu ue teala bėhet me nafile prej adhurimeve si Namazi, Agjėrimi, Dhėnia e lėmoshės, pėrmendja e All-llahut subhanehu ue teala me falėnderim dhe madhėrim dhe kėrkim tė faljes.


        7. Kėrkimi i diturisė islame:
        Me tė vėrtet se All-llahu subhanehu ue teala nėse pajtohet me robin e tij dhe e do atė ia lehtėson atij rrugėn e kėrkimit tė diturisė.
        Siē ėshtė Transmetuar nga Muawije (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) se ka thėnė: "E kam dėgjuar tė Dėrguarin alejhi selam duke thėnė: "O Zot, s’ka ndalim nė atė qė e ke dhėnė, dhe s’ka dhėnės nė atė qė e ndalon, dhe nuk bėnė dobi as njė pasuri vetem prej All-llahut ėshtė dobia e cila sjell dobi. Kujt ia donė All-llahu tė mirėn ia mėson njohuritė e fesė." [Transmeton Imam Ahmedi Nė Musnedin e tij]
        E nėse All-llahu subhanehu ue teala ia lehtėson kėrkuesit tė diturisė rrugėn pėr dituri ia lehtėson atij edhe rrugėn pėr nė Xhennet.
        Siē ėshtė transmetuar nga Ebu Hurejra (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) ku thotė: Ka thėnė i dėrguari [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]: "Kush ia heq besimtarit njė vėshtirėsi prej vėshtirėsive tė kėsaj bote,  All-llahu ia heq atij njė vėshtirėsi prej vėshtirėsive tė Ditės se Gjykimit. E kush ia lehtėson ndonjėrit ndonjė rėndėsi, All-llahu ia lehtėson atij nė dynja dhe ahiret. Dhe kush e mbulon muslimanin (nuk ia tregon tė kėqijat) e mbulon atė All-llahu nė dynja dhe ahiret. Dhe All-llahu ėshtė nė ndihmė tė robit derisa ėshtė robi nė ndihmė tė vėllait tė tij. E kush e merr njė rrugė qė kėrkon nė tė dituri ia lehtėson All-llahu atij me tė rrugėn pėr nė Xhennet. Njė popull qė mblidhet nė njė shtėpi prej shtėpive tė All-llahut, lexojnė Librin e All-llahut dhe e mėsojnė atė nė mes veti, atyre u zbret njė kėnaqėsi, dhe i kaplon mėshira dhe i mbulojnė melaqet dhe i pėrmend All-llahu tek ata qė janė te Ai." [Transmeton Imam Muslimi]
        Pra, prej dashurisė sė All-llahut ndaj robit tė tij, ėshtė tė pranuarit e tij pėr tė qen prej kėrkuesve tė diturisė (Talebe) dhe shumimi i veprave tė mira.


        8. Dashuria pėr hirė tė All-llahut:
        Me tė vėrtet se ata qė duhen pėr hirė tė All-llahut i thirr All-llahu ata dhe ai e din mė mirė gjendjen e tyre dhe ua zbret atyre pajtimin e tij dhe mirėsinė dhe fisnikėrinė dhe i mbulon nėn hije Ditėn e Kiametit, atė ditė kur s’ka hije pos hija e tij, subhanehu ue teala.
        Transmeton Ebu Hurejre (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė): "Thotė All-llahu Ditėn e Kiametit: "Ku janė ata tė dashurit pėr Madhėrinė Time t'i mbuloj nėn hijen Time ditėn kur s’ka hije pos hijes Sime." [Transmeton Muslimi]


        9. Tė Pastėrtitė dhe ata qė zbukurohet pėr All-llah:
        Pastėrtia ėshtė heqja e papastėrtisė nga trupi dhe rrobet dhe vendet e adhurimit tė All-llahut subhanehu ue teala. Pra, i do robėrit e pastėr siē thotė subhanehu ue teala: "Aty ka burra qė dėshirojnė tė pastrohen mirė, e All-llahu i do tė pastrit." [Et-Tevbe, 108]
        Ndėrsa zbukurimi duhet tė jetė pėr All-llah pa mendje madhėsi dhe pa i nėnēmuar robėrit e All-llahut. 
        Siē ėshtė transmetuar nga Abdullah Ibėn Mesudi (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė)  nga i Dėrguari i All-llahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] se ka thėnė: "Nuk do tė hyjė nė Xhennet kush ka nė zemrėn e tij njė grimcė prej mendjemadhėsisė. Tha njė njeri: Po njeri dėshiron qė tė jetė veshja e tij e bukur dhe mbathja e tij e bukur. Tha i Dėrguari [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]: Me tė vėrtet se All-llahu ėshtė i bukur dhe e do bukurinė. Mendjemadhėsia ėshtė mospranimi i hakut dhe nėnēmimi i njerėzve." [Transmeton imam Muslimi]
        E All-llahu subhanehu ue teala na ka urdhėruar qė tė zbukurohemi pėr ēdo namaz apo shkuarje nė xhami pėr adhurim, siē ka thėnė: "O bijtė e Ademit, vishuni bukur pėr ēdo namaz (lutje), hani dhe pini e mos e teproni, pse Ai (All-llahu) nuk i do ata qė e teprojnė shkapėrderdhin." [El-Arafė, 31]


        10. Personat qė pėrdorin misuakin:
        Pėrdorimi i Misuakut ėshtė sunet i tė Dėrguarit tonė, [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]. Ai, kur u zgjonte nga gjumi ka filluar me Misuak e kur hynte nė shtėpi fillonte me misuak.
        Transmeton Aishja (All-llahu qoftė i kėnaqur me atė) nga i Dėrguari i All-llahut, [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]: "Misuaki ėshtė pastrues i gojės dhe pajtim kėnaqėsi pėr Zotin." [Transmeton imam Buhari]
        Nga Ebu Umame (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) transmetohet se i Dėrguari i All-llahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Pėrdorni misuakun se misuaku ėshtė pastrues i gojės dhe kėnaqėsi pėr Zotin, ēdo herė qė ka ardhur Xhibrili tek unė me porosiste pėr misuakun derisa u frikėsova se do tė obligohet ndaj meje dhe ndaj umetit tim. Sikur mos tė kisha frikė se e rėndoj umetin do t’ia kisha obliguar atyre misvakun. Unė pėrdori misuakun derisa kam frik se po e fshijė pėrparėsen e gojės." [Transmeton Imam Ibn Maxheh nė Sunenin e tij]


        11. Tė Ofruarit te All-llahu me kryerjen e obligimeve dhe pėrkujdesjen ndaj tyre:
        Prej fisnikėrisė sė All-llahut ndaj robėrve tė Tij, tė cilėt e adhurojnė vetėm Atė duke mohuar tė tjerėt, se ai i donė ata tė cilėt i pėrgjigjen urdhėrave tė Tij dhe i bėjnė obligimet qė u janė obliguar atyre vazhdimisht dhe i veprojnė ata pa pėrtaci. 
        Nga Ebu Hurejra (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) thotė: Ka thėnė i Dėrguari i All-llahut [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]: "Vėrtet All-llahu i Madhėrishėm ka thėnė: "Kushdo qė tregon armiqėsi ndaj mikut (velij) Tim, unė do t'i shpall luftė. Me asgjė robi Im nuk mund mė mirė tė mė afrohet, pos me atė me ēfarė Unė e kam obliguar. Dhe vazhdimisht robi Im mė afrohet me vepra tė mira (nafile), derisa ta dua. E kur ta dua, bėhem veshi i tij, me tė cilin dėgjon; syri i tij me, tė cilin sheh; dora e tij, me tė cilėn sulmon fuqishėm; kėmba e tij, me tė cilėn ec. I kėtilli nėse mė kėrkon diē, do t'ia jap, e nėse kėrkon mbrojtje nga Unė, do ta mbrojė atė"." [Transmeton Buhari (Rijadusalihin)]


        12. Tė devotshmit
        Ata tė cilėt kanė frikė All-llahun dhe janė tė devotshėm nė fshehtėsi dhe nė dukuri dhe tė cilėt vendosin ndėrmjet tyre dhe dėnimit tė Zotit tyre mburojė duke pasuar urdhėrat e Tija dhe largimi nga ndalesat e Tija. 
        Thotė Subhanehu ue teala: "Jo, (nuk ėshtė ashtu si thonė ata) po kush e pėrmbush amanetin e vet (ėshtė besnik) dhe ruhet nga mėkatet, s’ka dyshim, All-llahu i do ata qė ruhen." [Ali Imran, 3:76]


        13. Durimtarėt:
        E durimtarėt janė banorė tė Xhennetit, atyre u ėshtė pėrgatitur Xhenneti. Janė pėrmendur durimtarėt nė Kuranin Famėlartė nė shumė vende dhe nė Sunetin e tė dėrguarit alejhi selam. Ngase edhe ai ka bėrė durim nga tė gjitha qė e kanė kapluar atė nė thirrjen e tij pėr ne fenė e All-llahut subhanehu ue teala. All-llahu subhanehu ue teala i ka lėvduar durimtarėt nė rrugė tė tij dhe iu ka premtuar atyre Xhennetin dhe pajtimin e tij. 
        Thotė subhanehu ue teala: "E sa pejgamberė pati qė sė bashku me tė luftuan turma tė mėdha besimtarėsh dhe pėr atė qė i goditi nė rrugėn e All-llahut, ata nuk u dobėsuan dhe as nuk u pėrulėn. All-llahu i do durimtarėt." [Ali Imran, 146]


        14. Ata qė mbėshteten nė All-llahun subhanehu ue teala:
        Mbėshtetja nė All-llahun ėshtė si rezultat i njė imani tė madh dhe njė shpirti tė ngritur, ngase ēdo herė qė ėshtė besimtari mė i fort dhe mė i mbėshtetur nė All-llahun nė tė gjitha ēėshtjet e tija, tregon kjo pėr besimin e fort tė tij dhe lidhshmėrin e tij me Zotin.
        E pėr kėtė ėshtė shpėrblimi i kėsaj qė tė meritoj dashurin e All-llahut subhanehu ue teala. 
        Argument kemi fjalėn e tij subhanehu ue teala ku thotė: "Ti ishe i butė ndaj atyre, ngase All-llahu tė dhuroi mėshirė, e sikur tė ishe i vrazhdė e zemėrfortė, ata do shkapėrderdheshin prej teje, andaj ti falju atyre dhe kėrko ndjesė pėr ta, e konsultohu me ta nė tė gjitha ēėshtjet, e kur tė vendosėsh, atėherė mbėshtetu nė All-llahun, se All-llahu i do ata qė mbėshteten." [Ali Imran, 159]
        Pra, kėta ishin disa cilėsi qė i do All-llahu subhanehu ue teala nė robėrit e tij. Andaj, mos vallė na duken shumė pėr vetėn tonė qė tė cilėsohemi me njė cilėsi prej kėtyre cilėsive e tė kemi pėr qėllim afrimin te All-llahu subhanehu ue teala e tė fitojmė kėnaqėsinė e Tij dhe tė na arrij dashuria e Tij edhe neve?!
Edhe pse kjo ėshtė e domosdoshme pėr ne qė te jemi tė cilėsuar me tė gjitha kėta cilėsi. 
        All-llahu na furnizoftė mua dhe ty me dashurinė e Tij dhe lusim Atė qė tė zbret ndaj nesh pajtimin dhe kėnaqėsinė e tij dhe t'na bėjė prej atyre qė i bėjnė obligimet e Tij vazhdimisht, dhe ti bėjnė kėta vepra me sinqeritet pėr hirė tė Tij, ngase Ai ėshtė qė sheh dhe dėgjon dhe pėrgjigjet.
        Falėnderimi i takon All-llahut subhanehu ue teala, Saletet dhe Selamet qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij, Muhamedin [sal-lallahu alejhi ve sel-lem]  dhe mbi familjen e tij dhe mbi pasuesit e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

        Marrė nga: www.al-hesbah.com
        Pėrktheu:
Suat Fetahu
 
       27 Shkurt 2007

Vllezėr dhe Motra tė nderuar-a,kėrkojm falje pėr shfaqjen e reklamave nė web faqe tonė.In-shallah hasim nė mirėkuptimin tuaj, Allahu ju shpėrbleftė