Home
Kur`ani Fisnik
Emrat e Allahut
Profetet
Hadithe
Abdesti
Namazi
Islami
Temat
Haxhi
Zekati
Pendohu
Ilahi mp3
TAKVIMI 2012
Muaji i Ramazanit
Festa e Bajramit
Download Kur`an
Ndegjo Kur'an
1 Video Kur'an
2 Video Kur`an
Ligjerata mp3
Foto Islame
Rinia Islame
Prayer English
Forum Islamik
Keta i do Allahu xh.sh
Per Motrat Muslimane
Emra Musliman
Emra Musliman 2
Letra e Nenes
Poezi Islame
8 Marsi, Festa
Stop Vitin e Ri
A Ndalohet Duhani
Lexoni 100 Kshillat
<< Kijameti>>
<< Vdekja >>
<< Lexo >>
<< Lexo 2 >>
<< Stafi >>
<< Sporti >>

Tė nderuar miqė edhe shokė, tė nderuar profesorė, doktorė, intelektualė akademikė dhe hoxhallarė, tė nderuar ju qytetarė tė rėndomtė, tė nderuar djem e vajza te reja, ju pleq e plaka, tė nderuar shtetas tė Republikės sė Kosovės. E ju tė nderuar vėllezėr dhe motra muslimane..kudo qė tė jeni anėmbanė globit..
 
Es-selamu alejkum ve rahmetull-llahi ve berekatuhu. .
 
Me lejoni tė ju pėrshendes pėrzemėrsisht dhe shpirtėrisht dhe me lejoni qė nė emrin tim pėrsonal, nė emėr te familjės sime si dhe tė gjithė atyre qė i bashkangjiten kėtij gezimit ku gjinden anėmbanė botės qė nga thellėsia e zemrės dhe e shpirtit t'ua uroj Pavarėsinė e shumėpritur tė Kosovės, pėr tė cilėn e kemi pritur dekada me radhė..
Falėnderimet tona mė tė sinqerta  qofshin pėr All-llahun subhanehu ve te`ala qė nė duart e Tij janė kokat dhe zemrat e mbarė njerėzisė, po ashtu Atė e falėnderojmė ashtu siē i ka hije qenies sė Tij qė na mundėsojė ta shohim kėtė ditė madhėshtore dhe plot gėzim..
Kjo dhunti dhe dhuratė ishte nga i Plotėfuqishmi All-llah pėr popullin dhe muslimanėt e Kosovės, e tani Ai ka pėr tė na parė se si ne po e shfrytėzojmė kėtė tė mirė, dhe sa po jemi aktiv, dinamik, tė sinqertė, syqelė, paqėruajtes, progresiv, religjioz, bamirės dhe edukatorė tė mirėfilltė tė brezave dhe gjenaratave tė reja..
 
O All-llah, na ruaj ne, na beko, na shto tė mirat e Tua tė pakufishme vendit tonė dhe shtetėve fqinje ku jetojnė vėllezėrit tanė nga gjaku dhe feja Ruaje kėtė shtet tė ri dhe tė posalindur prej armiqve tė brendshėm dhe tė jashtėm, ruaji edhe udhėheqėsit tanė nga korrupcioni,  hipokrizia dhe tradhėtia. Bėri ata tė vyeshėm, tė sinqertė dhe punėtorė..Amin Amin..
 
Edhe njehere e gezofshim paversine..
 
Me nder dhe respekt..
Vėllau i juaj nė islam
Feriz Bytyēi
Arllat-Drenas
Shtetas i Republikės sė Kosovės 

Shehadeti nė ēastet e vdekjes

 

Ibėn Kajimi, All-llahu e mėshiroftė, thotė:

Shehadeti apo fjala "La Ilahe Ila Allah" nė ēastet e vdekjes ka efekte tė mėdha nė shlyerjen e mėkateve, ngase ėshtė njė dėshmi prej njė robi i cili beson dhe e kupton realitetin e kėsaj fjale. Epshet e tij kanė vdekur, ėshtė dobėsuar shpirti i tij tiran, shpirti i tij ėshtė nėnshtruar dhe dobėsuar pas njė degjenerimi dhe rebelizmi, ėshtė kthyer tek Allahu, subhanehu ve teala, pasi qė ishte larguar, e nė kėto qaste dhe momente tė vėshtira nė agonitė e vdekjes u mėnjanuan dėshirat pėr tė mira tė kėsaj bote. Ndaj u paraqit para Krijuesit, Shpikėsit dhe ndihmėsit tė saj nė mėnyrėn e pėrsosur dhe mė me shpresė pėr mėshirėn e Allahut, subhanehu ve teala, ngase tė gjitha shkaqet e shirkut mėnjanohen dhe e kuptuan se tė gjitha adhurimet kushtuar tjerėve janė tė kota.

U larguan nga ai ato sfida dhe dėshira me tė cilat ishte i preokupuar dhe i mblodhi tė gjitha mundet dhe qėllimet dhe ishte i preokupuar si do tė paraqitet para Allahut, subhanehu ve teala. Iu drejtua Allahut, subhanehu ve teala, me gjithė trupin e tij, me zemrėn dhe shpirtin e tij, iu nėnshtrua vetėm Allahut, subhanehu ve teala, u barazua e jashtmja dhe e brendshmja, dhe e shqiptoi fjalėn "La Ilahe Ila Allah" me sinqeritet nga zemra pasi qė zemra e tij u shmang nga mbėshtetja nė tjetėrkėnd dhe kėrkimi ndihmė prej dikujt tjetėr pos Allahut, subhanehu ve teala.

Janė larguar tė gjitha tė mirat e kėsaj bote nga zemra e tij dhe ėshtė afruar kthimi tek Krijuesi i tij, u shuk shkėndija e epsheve, u mbush zemra me dashuri ndaj Xhenetit, dhe u bė e dashur Dita e Gjykimit para syve tė tij, kurse dynjaja dhe tė mirat e kėsaj bote i la pas shpine. Andaj kjo dėshmi ("shehadet") e sinqertė ėshtė vula dhe pėrfundimi i veprave tė tij, e kjo fjalė e sinqertė e pastron prej mėkateve dhe e fut nė Xhenet, ngase e takoi Allahun, subhanehu ve teala, me dėshminė e sinqertė dhe me fjalėn "La Ilahe Ila Allah" dhe u pėrputhėn e jashtmja me atė qė ishte nė zemėr dhe, e fshehta dhe e dukshmja.

Po ta thoshte kėtė fjalė nė kėtė mėnyrė dhe nė kėtė gjendje nė ditėt kur ishte i shėndoshė, do tė nevrikosej nga kjo botė dhe banorėt e saj, e do tė kthehej tek Allahu, subhanehu ve teala, do tė gjente dashamirėsi dhe ngrohtėsi tek Allahu, subhanehu ve teala, e jo tek dikush tjetėr.

Por kur ishte i shėndosh dėshmoi me zemėr tė mbushur me epshe dhe dashuri ndaj tė mirave tė kėsaj bote dhe shpirt tė mbushur me kėrkimin e pozitės dhe tė mbėshteturit tek dikush tjetėr. Por po ta thoshte kėtė fjalė ashtu siē e thotė njeriu nė ēastet e vdekjes, do tė kishte tjetėr jetė e jo jetė shtazarake.

 

 

Mė tė vėrtetė nė krijimin e qiejve

 dhe tė tokės, nė ndėrrimin e natės

 dhe tė ditės, ka argumente tė qarta

pėr njerėzit me mendje tė shėndoshė. 

 

Ata tė cilėt pėrkujtojnė All-llahun

 kur janė nė kėmbė, kur janė ulur

 dhe kur janė shtrirė dhe me pėrkushtim

 meditojnė rreth krijimit tė qiejve

 dhe tė tokės ( duke thėnė ) o Zoti ynė,

 Ti nuk e krijove kėtė kot, i Lartėsuar

qofsh ruana prej dėnimit tė zjarrit ! 

 

Suretu Ali `imran ( 190-191 )

 

Dėrguar nga:

Feriz Bytyēi

10 PYETJE DHE PERGJIGJE


 
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit !
 

Mėso:
ESHHEDU EN LAILAHE IL-LALLAH
( Dėshmoj se nuk meriton tė adhurohet askush tjetėr pėrveē Allahut)
 
ESHHEDU ENNE MUAHMEDEN RESULULL-LLAH
(Dėshmoj se Muhamedi ėshtė i dėrguar i Allahut)

***

1.  Ē'ėshtė Islami ?
 
Islam do tė thotė dorėzim i plotė ndaj Allahut me teuhid dhe pėrulja me rrespektė ndaj Tij.
 

2.  Ē'ėshtė Imani ?

Imani ėshtė tė besuarit me zemėr, tė shprehurit me gjuhė dhe tė vepruarit me gjymtyrė.
 

3.  Cilat janė kushtet (shartet) e Islamit ?
 
Kushtet (shartet) themelore tė Islamit janė pesė:
1. Dėshmia  La ilahe il-lallah Muhamedun Resulull-llah (Nuk meriton tė adhurohet askush tjetėr pėrveē Allahut dhe Muhamedi ėshtė i dėrguari i Tij).
2. falja e namazit;
3. Dhėnia e zekatit.
4. Agjėrimi i ramazanit, dhe
5. Kryerja e haxhit.
 

4.  Cilat janė kushtet e imanit (besimit) !
 
Kushtet (shartet) themelore tė Imanit janė gjashtė:
1. Besimi nė Allahun (La ilahe il-lallah - Nuk meriton tė adhurohet askush tjetėr pėrveē Allahut);
2. Melaiket e Tij;
3. Librat e Tij.
4. Pejgamberet e Tij.
5. Ditėn  e Gjykimit.
6. Besimi nė Kaderin.
 

5.  Cilat janė shtyllat (ruknet) e teuhidit, dėshmisė "La ilahe il-lallah" ?
 
Ato janė dy: mohimi dhe pohimi.
 

6.  Cilat janė kushtet (shartet) e teuhidit, dėshmisė "La ilahe il-lallah" ?
 
Kushtet e dėshmisė janė tetė:
1. El-Ilmu–Dituria;
2. El-Jekin–Bindja e paluhatshme;
3. El-Kabul–Pranimi;
4. El-Inkijad–Nėnshtrimi;
5. Es-Sidk–Vėrtetėsia;
6. El-Ihlas–Sinqeriteti;
7. El-Mehabe–Dashuria; dhe
8. Mohimi i Tagutit–Ēdo gjė qė adhurohet krahas Allahut.
 

7.  Teuhidi klasifikohet nė disa lloje, cilat janė ato ?
 
Llojet e teuhidit janė tri:
1. Teuhidi Rububije (Njėsimi i Allahut nė zotėrim). Besimi i prerė se Allahu ėshtė i vetmi Zot i ēdo gjėje dhe Sunduesi i gjithēkaje. Ai ėshtė Krijuesi i vetėm, Rregulluesi dhe Komanduesi i Gjithėsisė, vepron nė tė si tė dojė.
2. Teuhidi Uluhije (Njėsimi i Allahut nė adhurim). Njėsimi i Tij nė adhurim ėshtė me pėrulje dhe bindje tė plotė, duke mos i bėrė askush shok Atij dhe duke mos iu drejtuar dikujt tjetėr pėrveē Tij, sikurse namazi, agjėrimi, zekati, haxhi, lutja, kurbani, mbėshtetja, frika, shpresa, dashuria.
3. Teuhidi Esma ues-Sifat (Njėsimi i Allahut nė emrat dhe cilėsitė e Tij). Pra, besimi i plotė dhe i prerė se Allahu i Lartmadhėruar ka emra tė bukur dhe cilėsi tė pėrsosura, ėshtė i shenjtėruar, i pastėr nga tė gjitha cilėsitė e mangėta.

 

8.  Ēka do tė thotė ibadet (adhurim) ?
 
Adhurimi ėshtė  njė term pėrmbledhės i tė gjitha atyre qė Allahu i do dhe ėshtė i kėnaqur me to, qofshin kėto fjalė apo vepra, tė dukshme apo tė padukshme.
 

9.  Cilat janė shtyllat (ruknet) e ibadetit ?
 
Shtyllat e adhurimit janė tri:
1. Dashuria;
2. Frika; dhe
3. Shpresa.
 

10.  Cilat janė kushtet (shartet) e pranimit tė ibadetit ?
 
Kushtet e pranimit tė adhurimit janė tri:
1. Besimi nė Allahun;
2. Sinqeriteti; dhe
3. Pėlqimi i adhurimit me sunnetin.
 

***
Allahu i Lartėsuar thotė:
"Atėherė, dije se nuk ka Zot (tė adhuruar me tė drejtė) tjetėr pėrveē Allahut."
Muhamedi a.s. ka thėnė:
"Kush thotė sinqerisht: La ilahe il Allah, hyn nė xhenet." 



 
 
Pėrgatitur nga:
Ulvi Fejzullahu
 
 
Dėrguar nga:
Feriz Bytyēi
Ju lutėm mos na harroni nga duatė

 

Punėt qė tė fusin nė Xhennet

 

1 ) Ruajtja e jetimėve

قال النبي صلى الله عليه و سلم: ' أنا و كافل اليتيم في الجنة هكذا, و أشار بالسبابة والوسطى , و فرج بينهما' رواه البخاري

Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i All-llahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Unė dhe kujdestari i jetimėve do tė jemi nėXxhennet kėshtu", dhe bėri shenjė me gishtin e tij tregues dhe atė tė mesėm dhe i ndau nė mes tyre."

(Transmeton Buhariu)


2 ) Leximi i Ajetit Kursij pas pėrfundimit tė ēdo namazi farz

قال صلى الله عليه و سلم :' من قرأ آية الكرسي دبر كل صلاة مكتوبة, لم يمنعه من دخول الجنة إلا أن يموت ' رواه النسائي

Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i All-llahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Kush e lexon Ajetul Kursinė pas ēdo namazi farz, nuk e pengon asgjė pėr tė hyrė nė Xhennet, pėrveē vdekjes !                                                                                                   (Transmeton Nesaiu)


3 ) Pėrmendja e All-llahut pas abdestit

قال صلى الله عليه و سلم:' ما منكم من أحد يتوضأ فيبلغ الوضوء ثم يقول: أشهد أن لا إله إلا الله وحده لا شريك له, و أشهد أن محمدا عبده و رسوله, إلا فتحت له أبواب الجنة الثمانية يدخل من أيها شاء' رواه مسلم

Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i All-llahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Kush prej jush merr abdest dhe e plotėson atė, pastaj thotė: "Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar tjetėr pėrveē All-llahut Njė, i vetėm dhe i pa shoq dhe dėshmoj se Muhamedi, paqja dhe shpėtimi i All-llahut qoftė mbi tė, ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij, i hapen atij tetė dyert e Xhennetit, qė tė hyjė prej cilės do."
(Transmeton Muslimi)


4 ) Falja e namazit tė sabahut dhe tė ikindisė

قال صلى الله عليه و سلم:' من صلى البردين دخل الجنة' رواه البخاري ومسلم

Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i All-llahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Kush e fal sabahun dhe ikindinė, hyn nė Xhennet."
(Transmeton Buhariu dhe Muslimi)


5 ) Falja e pesė namazeve nė kohėn e tyre

قال صلى الله عليه و سلم:' من صلى الصلوات لوقتها, كان له عند الله عهد أن يدخله الجنة' رواه أحمد, و أبو داود, و النسائي

Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i All-llahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Kush i fal namazet nė kohėn e tyre, do tė ketė tek All-llahu premtim (garanci) qė ta fusė nė Xhennet."
(Transmeton Imam Ahmedi, Ebu Davudi dhe Nesaiu)


6 ) Pėrhapja e selamit

قال صلى الله عليه و سلم:' لا تدخلوا الجنة حتى تؤمنوا, و لا تؤمنوا حتى تحابوا, ألا أدلكم على أمر إذا فعلتموه تحاببتم؟ أفشوا السلام بينكم' رواه مسلم

Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i All-llahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Nuk do tė hyni nė Xhennet derisa tė besoni dhe nuk do tė besoni derisa tė mos duheni nė mes jush. A nuk dėshironi t'ju udhėzoj nė njė gjė, nėse e bėni atė do tė duheni nė mes jush? Pėrhapni selamin (pėrshėndetjen) mes jush."
(Transmeton Muslimi)


7 ) Falja me pėrkushtim e dy rekateve pas abdestit

قال صلى الله عليه و سلم:' ما من مسلم يتوضأ فيحسن الوضوء ثم يقوم فيصلي ركعتين يقبل عليهما بقلبه و وجهه, إلا وجبت له الجنة' رواه مسلم

Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i All-llahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Ēdo musliman i cili merr abdest dhe e plotėson atė, e pastaj ngrihet dhe i fal dy rekate me pėrkushtimin e zemrės dhe tė fytyrės sė tij, i bėhet obligim Xhenneti."
(Transmeton Muslimi)


8) Kėrkimi i diturisė

قال صلى الله عليه و سلم:' من سلك طريقا يلتمس فيه علما, سهل الله له به طريقا إلى الجنة ' رواه مسلم

Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i All-llahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Kush niset nė rrugė qė tė kėrkojė dituri, All-llahu do t'ia lehtėsojė me tė rrugėn pėr nė Xhennet."
(Transmeton Muslimi)


9 ) Bamirėsia ndaj prindėrve

قال صلى الله عليه و سلم:' رغم أنفه, ثم رغم أنفه, ثم رغم أنفه, قيل: من يا رسول الله ؟ قال: من أدرك والديه عند الكبر أحدهما أو كليهما, ثم لم يدخل الجنة' رواه البخاري

Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i All-llahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "I pėrbuzur ėshtė, i pėrbuzur ėshtė, i pėrbuzur ėshtė!" I kanė thėnė: "Kush, o i Dėrguar i All-llahut?" Ka thėnė: "Ai qė e arrin pleqėrinė e njėrit apo tė dy prindve tė tij dhe nuk hyn nė Xhennet."
(Transmeton Muslimi)


 
10 ) Ruajtja e gjuhės dhe e organit

قال صلى الله عليه و سلم:' من يضمن لي ما بين لحييه ما بين فرجيه, أضمن له الجنة' رواه البخاري

Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i All-llahut qoftė mbi tė, ka thėnė: "Kush mė garanton (se do tė ruajė) gjuhėn dhe organin e tij, unė i garantoj atij Xhennetin."
(Transmeton Buhariu)


11 ) Pėrsėritja e ezanit pas muezinit

قال رسول الله صلى الله عليه وسلم:' إذا قال المؤذن: الله أكبر الله أكبر فقال أحدكم: الله أكبر الله أكبر...(ثم ذكر الأذان)...ثم قال: حي على الصلاة, فقال أحدكم: لا حول و لا قوة إلا بالله. ثم قال حي على الفلاح. فقال أحدكم: لا حول و لا قوة إلا بالله...ثم قال: لا إله إلا الله. قال: لا إله إلا الله خالصا من قلبه, دخل الجنة' رواه مسلم

I Dėrguari i All-llahut ka thėnė: "Nėse muezini thotė: "All-llahu Ekber, Al-lllahu Ekber", e dikush nga ju thotė: "All-llahu Ekber, All-llahu Ekber"…(pastaj ka pėrmendur ezanin)…, pastaj (muezini) thotė: "Hajje ales-salah", e dikush nga ju thotė: "La haule ee la kuvvete il-la bil-lah", pastaj (muezini) thotė: "Hajje alel fel-lah", e dikush nga ju thotė: "La haule ue la kuvvete il-la bil-lah"…e pastaj (muezini) thotė: "La ilahe il-lAllah", e pėrcjellėsi thotė: "La ilahe il-lAllah" me zemėr te sinqertė, do tė hyjė nė Xhennet."
(Transmeton Muslimi ) 

 

All-llahu ju shpėrbleftė qė e lėxuat

Ju lutėm dėrgojeni edhe tek tė tjerėt

 

Pėrktheu:
Valdet Kamberi
06.07.2007
 
 
Dėrguar nga :
Feriz Bytyēi
ferizi1@hotmail.com
Ju lutėm mos na harroni nga duatė

Dialogu i imagjinuar nė mes Njeriut dhe Kur'anit
(Thash shumė jam i vetmuar)

 

Thash:
Shumė jam i vetmuar.

Ai tha:
فَإِنِّي قَرِيبٌ
Unė jam (shumė) afėr (teje). (Bekare, 186)

 
Thash:
Po, e di ti je afėr meje, po unė jam larg teje, sikur tė isha edhe unė afėr teje.

Ai tha:
الَّذِينَ ءَامَنُوا إِنَّهُمْ مُلَاقُو رَبِّهِمْ
Dhe unė kurrsesi nuk i largoj ata qė besuan, ata janė afėr Zotit tė tyre. (Hud, 29)

 
Thash:
Po sa je afėr meje?

Ai tha:
نَحْنُ أَقْرَبُ إِلَيْهِ مِنْ حَبْلِ الْوَرِيدِ
Ne jemi mė afėr tij se damari (qė rrah) i qafės sė tij. (Kaf, 16)

 
Thash:
Unė si tė jem mė afėr teje?

Ai tha:
 وَاذْكُرْ رَبَّكَ فِي نَفْسِكَ تَضَرُّعًا وَخِيفَةً وَدُونَ الْجَهْرِ مِنَ الْقَوْلِ بِالْغُدُوِّ وَالْآصَالِ وَلَا تَكُنْ مِنَ الْغَافِلِينَ
Ti pėrmende Zotin tėnd nė vete (heshtas), me respekt e me dro, jo me shprehje tė larta, (pėrmende) nė mėngjes e nė mbrėmje dhe mos u bėrė prej atyre qė nuk kanė kujdes. (A'raf, 205)

 
Thash:
Mė duhet ndihma se jam i vetmuar. 

Ai tha:
اللَّهُ مَوْلَاكُمْ وَهُوَ خَيْرُ النَّاصِرِينَ
All-llahu ėshtė ndihmėtar i juaji dhe Ai ėshtė mė i miri ndihmės. (Ali İmran, 150).

 
Tash:
Dikush mė ngacmon qė tė mė largoj prej Teje.

Ai tha:
 لَا تَتَّبِعُوا خُطُوَاتِ الشَّيْطَانِ إِنَّهُ لَكُمْ عَدُوٌّ مُبِينٌ
Mos ndiqni rrugėn e shejtanit, sepse ai ėshtė armik i juaji i hapėt. (Bekare, 208).

 
Thash:
Kush ėshtė shejtani?

Ai tha:
 إِنَّ الشَّيْطَانَ لِلْإِنْسَانِ عَدُوٌّ مُبِينٌ
S'ka dyshim, shejtani pėr njeriun ėshtė armik i hapėt. (Jusuf, 5).

 
Thash:
Ēfarė kėrkon ai prej meje?

Ai tha:
 إِنَّمَا يُرِيدُ الشَّيْطَانُ أَنْ يُوقِعَ بَيْنَكُمُ الْعَدَاوَةَ وَالْبَغْضَاءَ فِي الْخَمْرِ وَالْمَيْسِرِ وَيَصُدَّكُمْ عَنْ ذِكْرِ اللَّهِ
Shejtani nuk dėshiron tjetėr, pėrveē se nėpėrmjet verės dhe bixhozit tė hedh armiqėsi mes jush, t'ju pengojė nga tė pėrmendurit Zotit (Maide, 91).

 
Thash:
Po mė trego pėr verėn dhe bixhozin?

Ai tha:
 فِيهِمَا إِثْمٌ كَبِيرٌ وَمَنَافِعُ لِلنَّاسِ وَإِثْمُهُمَا أَكْبَرُ مِنْ نَفْعِهِمَا
Qė tė dyja janė mėkat i madh, e ka edhe dobi nė to (tė pakta) pėr njerėz, por dėmi i tyre ėshtė mė i madh se dobia e tyre. (Bakare, 219).

 
Tash:
Mė duhet tė kėrkoj falje pėr mėkatet, po nuk e di si? 

Ai tha:
أَلَا تُحِبُّونَ أَنْ يَغْفِرَ اللَّهُ لَكُمْ
A nuk dėshironi qė All-llahu t'u falė? (Nur, 22)

 
Thash:
Jo! Unė dėshiroj qė tė mė falesh, sepse jam i vetmuar.

Ai tha:
وَاسْتَغْفِرُوا رَبَّكُمْ ثُمَّ تُوبُوا إِلَيْهِ إِنَّ رَبِّي رَحِيمٌ وَدُودٌ
(Atėherė) Kėrkoni falje zotit tuaj dhe sinqerisht pendohuni ndaj Tij. Vėrtet, Zoti (im) ėshtė mėshirues, shumė i dashur. (Hud, 90)

 
Thash:
Kam shumė mėkate, unė ē'tė bėj me kėto mėkate?

Ai tha:
 أَلَمْ يَعْلَمُوا أَنَّ اللَّهَ هُوَ يَقْبَلُ التَّوْبَةَ عَنْ عِبَادِهِ
A nuk e ditėn (ata) se All-llahu ėshtė ai qė pranon pendimin e robėve tė vet. (Teube, 104)

 
Thash:
Ah! Shumė herė jam penduar dhe e kam prishur pendimin, nuk mund tė kėrkoj mė falje.

Ai tha:
اللَّهِ الْعَزِيزِ الْعَلِيم غَافِرِ الذَّنْبِ وَقَابِلِ التَّوْبِ ِ
All-llahu ėshtė fuqiplotė i gjithėdijshėm, I cili fal mėkatin dhe pranon pendimin. (Gafir, 2-3)

 
Thash:
Kam shumė mėkate, pėr cilin mėkat tė kėrkoj falje?

Ai tha:
 إِنَّ اللَّهَ يَغْفِرُ الذُّنُوبَ جَمِيعًا
All-llahu i falė tė gjitha mėkatet. (Zumer, 53)

 
Thash:
Po t'kėrkoj pėrsėri falje do tė mė falėsh?

Ai tha:
 وَمَنْ يَغْفِرُ الذُّنُوبَ إِلَّا اللَّهُ
E kush i falė mėkatet pėrveē All-llahut? (Ali İmran, 135)

 
Thash:
O Zot! Sa i mėshirshėm je. Nuk e di pse pas kėtyre fjalėve unė fillova tė ndryshoj dhe tė mė zbutet zemra. O Allah tė dua shumė.

Ai tha:
 إِنَّ اللَّهَ يُحِبُّ التَّوَّابِينَ وَيُحِبُّ الْمُتَطَهِّرِينَ
All-llahu i do ata qė pendohen, dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyta e tė neveritshme. (Bakare, 222)

 
Tash:
O Zot unė jam i vetmuar nuk kam askėnd.

Ai tha:
أَلَيْسَ اللَّهُ بِكَافٍ عَبْدَهُ
A nuk i mjafton All-llahu robit tė vet? (Zumer, 35)

 
Tash:
O Zot e di qė ti shumė mė do mua, ti je i vetmi ai qė mi fal mėkatet, po pas tė gjitha kėtyre mirėsive qė mi dhurove unė ēka tė bėj? 

Ai tha:
وَسَبِّحُوهُ بُكْرَةً وَأَصِيلًا يَاأَيُّهَا الَّذِينَ ءَامَنُوا اذْكُرُوا اللَّهَ ذِكْرًا كَثِيرًا
هُوَ الَّذِي يُصَلِّي عَلَيْكُمْ وَمَلَائِكَتُهُ لِيُخْرِجَكُمْ مِنَ الظُّلُمَاتِ إِلَى النُّورِ وَكَانَ بِالْمُؤْمِنِينَ رَحِيمًا
O ju qė besuat, pėrkujtoni All-llahun sa mė shpesh.. Dhe madhėronie Atė mėngjes e mbrėmje. Ai ju mėshiron juve e edhe engjėjt e Tij, e pėr t'ju nxjerrė juve prej errėsirave nė dritė dhe Ai ndaj besimtarėve ėshtė shumė i mėshirues. (Ahzab, 41-43)

 
Thash:
O Zoti im, ty tė falėnderoj pėr ēdo gjė, tė falėnderoj qė nuk mė le tė vetmuar. Unė tė premtoj se pėrgjithmonė do tė tė pėrkujtojė ashtu si mė porosite. Andaj tė falėnderoj pse je me mua edhe nė ēastet mė tė vėshtira edhe ndaj armikut tim tė pėrbetuar.
 
 

Pėrgatitur nga:
Abdylkadėr DURGUTİ

 
 
 

Dėrguar nga:
Feriz Bytyēi
ferizi1@hotmail.com
Ju lutem mos na harroni nga duatė
 
 

 

Shpėrndajeni pėr hirė tė All-llahut, bėhuni pjesė e sė mirės !
Se All-llahu thotė nė Kur'an

 

...Ndihmohuni mes vete me tė mira dhe nė tė mbara, e mosni nė mėkate e armiqėsi. Kini dro dėnimit tė All-llahut, se me tė vėrtetė All-llahu ėshtė ndėshkues i fortė ( Maide, 2)

Njė rrėfim mbi dashurinė mė tė bukur ndėrmjet njerėzve

 

ME EMRIN E ALL-LLAHUT, MĖSHIRUESIT, MĖSHIRĖBĖRĖSIT

 

     -Nuk ėshtė rrefimi mbi Romeon dhe Zhulieten apo Kajsin dhe Lejlen, ajo ēfarė sot dua tė tė tregoj... ėshtė rrefimi mė i mrekullueshėm mbi dashurinė qė ka ekzistuar prej krijimit tė njeriut tė parė deri nė ditėt e sotme.

Ndoshta ti mendon se ēka tė bėjė ky rrėfim dashurie me Islamin...mos u mėrzit, se ky rrėfim ėshtė plotėsisht hallall dhe kur do ta tregoj insha`All-llah do tė me japėsh tė drejtė.

     -Me kėtė rrėfim pėrkufizohet koncepti i "dashurisė" e jo si duan tė na tregojnė neve personalitetet e ndryshėm si Romeo dhe Zhulieta etj...dhe unė nuk dyshoj nė besnikėrinė e tyre... hahaha, por diēka mungon nė kėto ngjarje.

Interpretuesit kryesorė tė kėtij rrėfimi janė Ademi dhe Hava, alejhimus-selam... pėr ta kuptuar kėtė mė mirė, tė vėshtrojmė njėherė shumė e shumė (All-llahu `alem) vjet nė tė kaluarėn kur All-llahu subhanehu ue te`ala, e krijoi njeriun e parė nga balta, ashtu siē na tregon Kur`ani i shenjtė:

      "Ai e krijoi njeriun nga balta e terur (si enė balte) e pjekur." (55:14)

     -Ai subhanehu ue te`ala e krijoi atė, e ngriti dhe ia dha formėn mė tė mirė. E pajisi me arsye dhe e ngriti mbi tė gjitha qeniet.

Ademi, alejhis-selam, ka jetuar nė Xhennet dhe kishte gjithēka nė dispozicion. Ai alejhis-selam, ndjehej i vetmuar dhe i mėrzitur... kjo duket si njė pėrrallė pėr fėmijė, por kjo ėshtė nė hadith "sahih" me transmetim autentik. Diēka i mungonte atij, nuk mund tė jetonte i vetėm nė Xhennet. Ai, alejhis-selam, ndjehej jo i plotė, atij i nevojitej shoqėri, qetėsi, dashuri, mėshirė, zemėrbutėsi... etj. dhe e pyeti All-llahun subhanehu ue te`ala, se a mundte Ai, subhanehu ue te`ala, tė krijonte dikend me kėto cilėsi, qė ai, alejhis-selam, tė ndjehej i plotė dhe tė ishte vėrtetė i qetėsuar dhe i lumtur. All-llahu subhanehu ue te`ala, e krijoi Havėn alejhas-selam, nga brinja e majtė e Ademit alejhis-selam.

      "Ai (All-llahu)  ėshtė Ai qė ju krijoi prej njė vete, e prej saj pėr t`u qetėsuar pranė saj. Kur e mbuloi ai (mashkulli) atė (gruan), ajo u ngarkua me njė barrė tė lehtė dhe ashtu vazhdoi me tė, e kur u bė e rėndė, ata tė dy luten All-llahun, Zotin e tyre: "Nėse na jep njė (fėmijė) tė mirė, ata (pa tė meta), nė do tė jemi falėnderues ndaj Teje". (7:189)

     -Kėtu dua tė bėj njė pushim tė shkurtėr, para se tė vazhdoj tė tregoj mė tej, pasiqė rrėfimet nė Kur`an dhe Sunnetin e tė Dėrguarit Muhammed sal-lAll-llahu alejhi ues-sel-lem, nuk janė pėr t`u zbavitur, por pėr tė menduar pėr to dhe pėr t`i zbatuar nė jetėn e pėrditshme...

     -Ēfarė mendon, pėrse All-llahu subhanehu ue te`ala, e krijoi sė pari Ademin e pastaj Havėn ?

     -Pėrse All-llahu subhanehu ue te`ala nuk i krijoi qė tė dy pėrnjėherė gjė e cila pėr tė Gjithėfuqishmin do tė ishte diēka e lehtė. Ndoshta ėshtė (All-llahu `alem) Ademi alejhis-selam, tė ndjente se ēfarė ėshtė vetmia dhe me kėtė ta dinte, se jeta pa tė s`do tė ishte e mundshme madje as nė Xhennet. Ndoshta me kėtė All-llahu subhanehu ue te`ala don tė na thotė (All-llahu `alem) se burri s`mund tė jetoj pa grua dhe as gruaja s`mund tė jetojė pa burrė... asnjėri nga tė dytė nuk ėshtė i plotė, por tė dytė nga lloji dhe mėnyra e tyre e krijojnė njė plotėsi, janė dy blloqe tė sė njėjtės ndėrtesė.

     -Nga kėtu e marrim konceptin e "burrit" dhe "gruas" nė islam. Burri dhe gruaja janė dy njerėz me rrėnjė tė njėjta, tė njėjtė nė tė drejta dhe detyra... me detyra dhe dallime plotėsuese, qė tė dy i ngjajnė njeri-tjetrit dhe secili e sjell atė qė i mungon tjetrit... gruaja ėshtė qelėsi i lumturisė nė dunja dhe qetėsim pėr burrin... dhe anasjellas.

     -A e kupton tash hadithin: "Martesa ėshtė gjysma e dinit"? Islami mundohet ndėrmjet dy njerėzve, ndėrmjet bashkėshortit dhe bashkėshortės... ti mund tė falesh, tė japesh zekat, tė agjerosh nė ramazan tė lexosh Kur`an... Kur tė martohesh do ta gjesh pjesėn tjetėr tė imanit.

     -A mendon se sikur ēdokush tė ishte i vetėdijshėm pėr kėtė dhe tjetrin ta konsideronte si njė pjesė fundamentale tė vetės sė tij, do tė kishte kaq shumė bashkėshortėsi tė dėshtuara... si sot? Sikur ēdokush tė kuptonte kėtė, se ai/ajo ėshtė "jo i/e plotė" a do tė hiqte dorė nga pjesa tjetėr e vetės sė tij... unė nuk besoj! Kėshtu lidhja e tyre do tė bazoheshte nė kėtė dashuri dhe mėshirė pėr tė cilėt, All-llahu subhanehu ue te`ala thotė nė Kur`an:

      " Dhe nga faktet e madhėrisė sė Tij ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj, Ai krijoi nga vetė lloji i jua palėn (gratė), ashtu qė tė gjeni prehje tek ato dhe nė mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė. Nė kėtė ka argumente pėr njerėzit qv mendojnė." (30: 21)

     -All-llahu subhanehu ue te`ala e krijoi Ademin alejhis-selam nga argjili... Argjili ėshtė simbol i forcės, fuqisė..., apo jo? Dhe Havėn alejhas-selam, e krijoi nga njė brinjė, diēka e gjallė, jetė dhe ndjenja, e thyeshme dhe e butė... etj. A nuk e sheh se tė dytė... nėse secili i kryen detyrat e veta, plotėsohen dhe kurrė nuk shkėputen? Kėto janė shenja tė All-llahut subhanehu ue te`ala... ėshtė njė ligj i pėrgjitshėm, pėrse mundohen disa t`i bėjnė tė dytė tė barabartė, sikur tė ishin tė njėjtė?  Pėrse atėherė janė"burrė" dhe "grua"? Dhe kush e hjek ēdo herė kartolinėn mė tė keqe? Pėr fat tė keq, si ēdoherė gruaja!

     -Kur`ani na tregon dallimet nė njė mėnyrė jashtėzakonisht tė bukur dhe na jep shembull nga koha... All-llahu subhanehu ue te`ala thotė nė Kur`an:

"Pasha natėn qė me errėsirė mbulon gjithėsinė! Pasha ditėn kur ajo shkrepėtin! Pasha Atė qė krijoi mashkullin e femrėn! Vėrtetė, veprimi i juaj ėshtė i llojllojtė." (92: 1-4)

Natėn dhe ditėn nė kohė, mashkullin dhe femrėn nė biologji, pozitiv dhe negativ nė fizikė dhe astronomi... kėto janė shenja qė tregojnė se Krijuesi i tyre ėshtė njėjti, ėshtė Njė:

      "Dhe Ne krijuam prej ēdo sendi dy lloje (mashkull e femėr) qė ju tė pėrkujtoni (madhėshtinė e Zotit)." (51: 49)

     -Shkojmė pėrseri tė ajeti i mėparshėm... All-llahu subhanehu ue te`ala na jep njė krahasim ndėrmjet detyrave tė dites dhe tė natės dhe tė burrit dhe tė gruas. Dita dhe nata, tė dyjat 24 orė... ato e plotėsojnė njera-tjetren, ashtu qė nuk mund tė shohėsh kalimin nga drita nė errėsirė... nė disa stinė tė vitit nata ėshtė mė e gjatė se dita dhe ndonjėherė ėshtė anasjelltas, por me gjithė kėtė ato e plotėsojnv njera-tjetren dhe ēdo herė janė 24 orė. Ato kanė detyra tė ndryshme dhe nga asnjėra a`mund tė hiqet dorė... as nga nata e as nga dita.

     -All-llahu subhanehu ue te`ala nė shumė ajete nė Kur`an thotė:

"Thuaj: "Sikur All-llahu t`a bėnte natėn tė pėrhershme (t`ua zgjaste) deri nė Ditėn e Kijametit, ē`mendoni, cili zot tjetėr pos All-llahut do t`ju sillte juve dritė? A nuk merrni vesh"

      "Thuaj: "Me tregoni, nėse All-llahu ua bėn ditėn tė vazhdueshme deri nė Ditėn e Kijametit, cili zot pos All-llahut do t`ju sjellte natė qė tė pushoni nė tė? A nuk shihni (sa po gaboni)?" ( 28: 71-72)

     -A e kupton kėtė shembull? Pėrdore tė gruaja dhe burri        1

     -Vazhdojmė me rrėfimin. Mbetėm aty kur All-llahu, subhanehu ue te`ala e krijoi sė pari Ademin alejhis-selam dhe pastaj Havėn alejhas-selam... dhe fillimisht qė tė dy jetonin nė Xhennet. All-llahu subhanehu ue te`ala, u tha se ēdo gjė e kishin tė lejuar pėrveē njė druri... Ai subhanehu ue te`ala, krejt ua lejoi pėrveē njė druri... Ademi dhe Hava alejhimus-selam, e ndėgjuan mashtrimin e Iblisit dhe hėngrėn nga druri i ndaluar dhe dėnimi i All-llahut ishte qė ata tė dalin nga Xhenneti... siē shohim, qė tė dy bėnė gabim dhe u dėnuan nga All-llahu subhanehu ue te`ala dhe mė vonė All-llahu subhanehu ue te`ala i fali tė dy. Ajeti nė vijim na tregon ngjarjen me mirė:

      "(Ne i thamė) O Adem, ti dhe bashkėshortja jote zini vend nė Xhennet, hani nga tė doni, e mos iu afroni kėsaj peme, pse do tė bėheni prej zullumqarėve (tė vetvetės suaj) Shejtani i nxiti ata tė dy (i mashtroi), qė t`ua zbulojė atyre pjesėt e turpshme qė u ishin  tė mbluara dhe tha: "Zoti i juaj nuk ua ndaloi ju dyve atė pemė vetėm qė tė mos bėheni meleqė (engjej), ose tė mos bėheni prej tė pėrjetshmėve." Dhe ju bėri be atyre (duke thėnė) se: Unė jam kėshillues pėr ju. Atėherė me mashtrim i zbriti (nė nivel tė palakmueshėm). E kur e shijuan pemėn, u zbulua vendturpi i tyre dhe filluan tė mbulojnė atė (duke vėnė gjeth mbi gjeth) nga gjethet e (pemėve tė) Xhennetit. Zoti i tyre i thirri (duke u thene se: A nuk ua ndalova ju dyve atė pemė dhe a nuk ju thashė ju dyve se shejtani ėshtė armik i haptė pėr ju?! Ata tė dy thanė: "Zoti ynė, ne i bėmė tė padrejtė (i dėmtuam) vetvetės sonė, nė qoftė se nuk na falė dhe nuk na mėshiron, ne me siguri do te jemi prej tė shkatėrruarve!" (All-llahu) tha: "Zbritni, jeni armik i njėri-tjetrit. Nė tokė ju e keni vendqėndrimin (vendbanimin) dhe pėrjetim deri nė njė kohė." Tha: "Nė tė (nė tokė) do tė jetoni (do tė gjallėroni), nė tė do te vdisni (do tė varrosni) dhe prej saj do tė nxirreni (do te ringjalleni)." O bijtė e Ademit, Ne krijuam pėr ju petk qė ju mbulon vendturpėsinė dhe petk zbukures. Po petku i devotshmėrisė, ai ėshtė mė i miri. Kėto janė argumentet e All-llahut ashtu qė ata tė pėrkujtojnė. O bijtė e Ademit, tė mos ju mashtrojė asesi shejtani sikurse i nxori prindėrit tuaj nga Xhenneti, zhveshi prej tyre petkun e tyre qė t`ju dalė nė shesh lakuriqėsia e tyre. Vėrtetė ai dhe shoqėria e tij ju sheh, ndersa ju nuk e shihni. Ne i kemi bėrė shejtanėt miq tė atyrė qė nuk besojnė." (7: 19-27)

     -Bėjmė edhe njėherė njė pushim ashtu qė tė fitojmė njė mėsim nga kjo pjesė e rrėfimit...

     -Xhenneti ėshtė shtėpia e prindėrve tanė tė parė, apo jo? Kėtu nė tokė jemi tė gjithė tė huaj pėr njė kohė tė caktuar... krahaso 60 deri 70 vjet me amshueshmėrinė! Si ndjehesh,kur pėr njė kohė e len shtėpinė tėnde dhe shkon nė udhėtim? Te merr malli pėr tė dhe nuk mund tė jesh rehat... apo?

     -Dhe tani shtepia yte e vėrtetė nuk ėshtė kjo e tashmja, por ėshtė Xhenneti... a nuk don tė kthehesh atje? A nuk do t`i shohėsh begatitė prej tė cilave hėngrėn prindėrit tanė?... Pra, nuk ėshtė aq vėshtirė sa mendon ti.

     -All-llahu subhanehu ue te`ala, tė sjell vetėm njė kusht: tė pasosh rrugėn e Tij subhanehu ue te`ala, i Cili tė njeh dhe tė don mė shumė se sa ty dhe vetėn tėnde.

     -Edhe nė kėtė botė ka "drunj tė ndaluar". All-llahu subhanehu ue te`ala, na jep tė gjitha, na ka lejuar tė gjitha, na ka ngritur mbi gjithēka, krejt i kemi nė afėrsi dhe Ai subhanehu ue te`ala, vetėm pak gjėra na ka ndaluar. Kėto "drunj tė ndaluar" janė pėr mirėbėrėsinė tonė nė kėtė botė... pėr fat tė keq ka shumė tė cilėt nuk kanė mėsuar asgjė nga mėsimi i prindėrve tanė dhe hanė edhe me tej nga ky "dru i ndaluar" dhe krejt tjerat i lėnė... njeriu ėshtė shumė i ēuditshėm.

     -Ēfarė mėsojmė ende nga kjo pjesė e rrėfimit? Ah, kur prindėrit tanė hėngrėn nga ky lloj druri.. iu zbulua vendturpi dhe ēfarė ishte reagimi i tyre?.. u mbuluan me gjethėt e Xhennetit. Ēfarė do tė thotė kjo? Se natyrshmėria dhe njerėzishmėria ėshtė qė tė mbulohet trupi dhe jo tė tregohen intimitetet. Ky dinjitet ėshtė i lindur tė njeriu dhe ėshtė gjėja mė e shtrenjtė ēfarė ai ka... natyrisht pėrveē islamit!

     -Iblisi lanetull-llahi alejh, ėshtė armiku jonė dhe ai ėshtė nė njė lufte tė vazhdueshme kundėr neve. Egoja e jonė dhe pasionet... kush shkon pas kėtyre, ai e ka humbur luftėn dhe ai ėshtė i dėshtuar nė kėtė dhe nė botėn tjetėr... por tė suksesshmit janė ata qė e pasojnė rrugėn e All-llahut subhanehu ue te`ala...

     -Pra, dėnimi i prindėrve tanė tė parė ishte qė ata tė presin nė tokė, sepse All-llahu subhanehu ue te`ala, kėshtu iu kėrcėnua, nėse ata hanė nga druri i ndaluar dhe Ai subhanehu ue te`ala e zbatoi kėrcėnimin... por edhe ua fali gabimin.

     -Thuhet se All-llahu subhanehu ue te`ala e zbriti Ademin alejhis-selam, ne Indi e Havėn alejhas-selam, nė rrethinėn e Xhiddes (Arabi Saudite). Ata e kanė kėrkuar njėri-tjetrin... nuk mundnin tė jetonin tė ndarė nga njėri-tjetri dhe nė fund u gjetėn. Ku? Nė kodrėn e mėshirės... nė afėrsi tė Xhiddes... diku rreth 70 km nga Xhiddeja.. Kjo don tė thotė se Ademi alejhas-selam, ka ecur nga India deri nė Arabinė Saudite... me qindra kilometra... dhe Hava alejhas-selam vetėm 70 kilometra.. pėrse kjo ėshtė kėshtu? Ndoshta nga kjo vlenė se ajo se burrat duhet tė bėjnė hapin e parė dhe gruaja e ka vetėm fjalėn e fundit.

     -Motra tė dashura! A e kuptoni tash pėrse burrat kaq shumė rrotullime duhet tė bėjnė para se t`ju marrin? Tė tė lypė ty... tė premtojė se do sillet me ty ashtu siē e meriton, tė tė financojė pėr tė gjitha gjėrat dhe tė t`i mbulojė tė gjitha nevojat. Tė marrė All-llahun subhanehu ue te`ala, si dėshmitar para prindėrve tuaj, mehri, martesa... dhe krejt kjo do tė ishte e pamundur pa lejėn tėnde. Fjalėn e fundit e ke ti. A e kupton pėrse? Sepse ti ke shumė vlerė te All-llahu subhanehu ue te`ala, tė prinderit e tu dhe e ky burrė. Mos u kėnaq mė mė pak dhe mos kėrko mė shumė. Kėto janė tė drejta tė cilat t`i dha All-llahu subhanehu ue te`ala, dhe mos lejo tė tė tradhėtojnė.         Janė tė drejtat qė t`i dha All-llahu subhanehu ue te`ala, Krijuesi yt dhe jo njė njeri qė ėshtė sikurse ti!

     -Prandaj ėshtė e pakuptueshme se si disa burra mund tė ngrejnė dorėn para juve... duhet atyre para fytyrave t`u thuhet: Si mund ta bėsh kėtė, kur prindi yt i parė nuk mundi as nė Xhennet tė jetonte pa njė grua? Si mund ta bėsh kėtė, kur prindi yt i parė me qindra kilometra ka ecur vetėm e vetėm qė tė takohet pėrseri me gruan e tij? Si mund njė njeri tė jetė i atillė... kur nė rangun e parė e vė forcėn trupore para dashurisė dhe harmonisė?

     -Profeti jonė sal-lAll-llahu alejhi ues-sel-lem, shpalljen e parė e mori nė shpellėn "Hira" dhe vrapoi i frikėsuar pėr nė Mekė... dhe tė kush shkoi ai? Natyrisht se duheshte... tė njė grua dhe logjikisht duheshte tė ajo, Hadixhja radijAll-llahu anha, tė jetė, e cila e mbuloi atė sal-lAll-llahu alejhi ves-sel-lem, dhe prej kėtu e forconte deri nė fund tė jetės sė saj.

      ...sipas Islamit ėshtė shumė keq ta lėndosh atė nė ndjenjat e saja... sepse ajo ėshtė njė vazo lulesh, qė kushton shumė, e thyeshme dhe duhet tė silesh me kujdes me tv dhe t`i japesh dashuri ashtu si na ka mėsuar kėtė Profeti sal-lAll-llahu alejhi ues-sel-lem, burrave...

               Gruaja u krijua nga brinja e burrit,

               e jo nga kembet pėr tė qėnė e shkelur,

               as nga koka pėr tė qenė mė e ngritur se burri.

               Por nga ana(krahu)...

               Brinjėt pėr tė qenė e barabartė,

               Krahun pėr tė qenė e mbrojtur

               dhe afėr zemrės pėr tė qenė e dashur...

                                                                                                           

                                                                                                                                 Fundi i rrėfimit...

 

 

O Zoti ynė, na jep tė mira nė kėtė

botė dhe nė botėn tjetėr dhe

na ruaj prej dėnimit tė zjarrit !

 

O Zoti ynė, mė fal mua, familjen

time si dhe tė gjithė besimtarėt

ditėn kur do tė japim llogari!


 
Dėrguar nga :
Feriz Bytyēi
ferizi1@hotmail.com

 
Mos na harroni nga duatė

Namazi-dispozita, urtėsia dhe vlera e tij
 
 
Shkruar nga Gjulije Vehapi   
e enjte . 10 prill 2008

Namazi pastron shpirtin e njeriut, e pėrgatit atė pėr t'iu lutur Allahut nė kėtė botė dhe pėr tė qenė pranė Tij nė botėn e pėrtejme.  
DISPOZITA
- Namazi ėshtė obligim pėr ēdo besimtar, sepse Allahu e ka urdhėruar kryerjen e tij nė mė shumė se njė ajet, ku thotė:
"Faleni namazin, sepse vėrtet namazi u ėshtė bėrė detyrim besimtarėve nė kohė tė caktuar." (Nisa, 103)
"Ndiqni rregullisht faljet (pesė kohėt e detyruara), e sidomos faljet e mesit (pasdites)." (Bekare, 238)
I Dėrguari, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, e ka konsideruar namazin si shtyllėn e dytė tė shtyllave tė Islamit, duke thėnė: "Islami ėshtė ndėrtuar mbi pesė shtylla:
Dėshmia qė s'ka Zot tjetėr, pėrveē Allahut e se Muhamedi ėshtė i dėrguari i Allahut, kryerja e namazit, dhėnia e zekatit, vizita e Qabes dhe agjėrimi i Ramazanit."

Ai qė e lė namazin nga dembelizmi ėshtė mėkatar i madh.

URTĖSIA - Namazi pastron shpirtin e njeriut, e pėrgatit atė pėr t'iu lutur Allahut nė kėtė botė dhe pėr tė qenė pranė Tij nė botėn e pėrtejme. Gjithashtu, namazi e ndalon besimtarin prej tė keqes dhe imoralitetit, siē thotė edhe Allahu i Madhėruar: "Vėrtet, namazi parandalon nga ēdo vepėr e papėlqyer dhe e padrejtė." (Ankebutė, 45)

VLERA – Pėr tė mėsuar vlerat dhe pozitėn e lartė tė namazit, le tė lexojmė hadithet e mėposhtme:
1 - "Kreu i ēdo gjėje ėshtė Islami, shtylla e tij ėshtė namazi dhe kulmari i tij ėshtė pėrpjekja nė rrugėn e Allahut."
2 - "Mes njeriut dhe mosbesimit qėndron lėnia e namazit."
3 - "Kur ėshtė pyetur se cila punė ėshtė mė me vlerė, (Muhamedi alejhis-salatu ves-selam) ka thėnė: "Namazi nė kohėn e tij."
4 - "Shembulli i pesė namazeve ėshtė sikurse njė lumė i ėmbėl e i furishėm nė derėn e dikujt nga ju, nė tė cilėn futet ēdo ditė nga pesė herė. A i mbetet ndonjė papastėrti?
Shokėt i thanė: "Asnjė". Atėherė, i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: "Pesė namazet i fshijnė mėkatet sikurse uji qė e lan papastėrtinė."
5 - "Ēdo musliman, tė cilit i vjen koha e namazit farz, qė merr mirė avdes pėr tė, ėshtė i vėmendshėm dhe e kryen mirė atė, i shlyhen mėkatet e mėparshme, nėse s'ka bėrė ndonjė mėkat tė madh. Kjo vlen pėr tėrė kohėn."


 SI FSHIHEN MĖKATET GJATĖ ĒDO NAMAZI
-
Abdullah ibn Mes'udi, radijallahu anhu, ka transmetuar: 'I Dėrguari i Allahut, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Njė thirrės dėrgohet kur tė afrohet koha e ēdo namazi dhe thotė: O fėmijėt e Ademit, ēohuni dhe fikni zjarret, tė cilat vetė i keni ndezur. Kėshtu, qė ata qėndrojnė (nė namaz) dhe mėkatet e tyre bien para tyre dhe largohen para tyre, pastaj ata falin namazin dhe u falen ato ēka ka pasur mes tyre. Pastaj, ata e ndezin zjarrin prapė, dhe kur afrohet koha e namazit tjetėr thirrėsi thėrret: O fėmijėt e Ademit, ēohuni dhe fikeni zjarrin, tė cilin ju e keni ndezur pėr veten tuaj. Kėshtu qė ata qė qėndrojnė (nė namaz), e pastrojnė veten, e falin namazin e Drekės dhe janė tė falur pėr atė ēka kanė bėrė nė mes kėtyre dy namazeve. Kur afrohet koha e namazit tė ikindisė ndodh e njėjta gjė. Dhe kur afrohet koha e namazit tė akshamit ndodh e njėjta gjė, dhe kur bie terri ndodh e njėjta gjė. Ata flenė derisa janė tė falur. Kėshtu qė njėri hyn nė natė me tė mirė ndėrsa tjetri me tė keq." Pra, gjatė kryerjes sė namazit duhet pasur kujdes gjatė faljes tonė, ēdo lėvizje duhet ta bėjmė me pėrulėsi. Muhamedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "S'ka falur namaz ai qė s'e lexon suren Fatiha. Bėje rukunė dhe qėndro ashtu derisa tė qetėsohesh, pastaj, qohu derisa tė rrish vertikalisht nė kėmbė, pastaj ulu nė sexhde, qėndro ashtu derisa tė qetėsohesh (pėr kėtė Muhamedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: "Jam urdhėruar tė bėj sexhde me shtatė eshtra: ballin, hundėn, dy shuplakat e duarve, dy gjunjėt dhe majat e kėmbėve. Tė gjitha kėto gjymtyrė duhet tė puthiten nė tokė) e kur tė ngresh kokėn nga sexhdja duhet tė qėndrosh drejt sa tė lexosh ettehijjatin me shehadetin dhe me kėtė ėshtė plotėsuar namazi yt, pra, ēelėsi i namazit ėshtė tė thuash Allahu Ekber dhe mbarimi i tij ėshtė tė japėsh selam.


Shumė shpesh e dėgjojmė pyetjen se a duhet tė falemi si Muhamedi, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė?

Po, gjithsesi obligohemi qė tė falemi ashtu siē ėshtė falur i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ashtu siē obligohemi tė gjitha ibadetet t'i bėjmė ashtu siē i ka bėrė ai. Allahu nė Kur'an thotė: "Ju e kishit shembullin mė tė lartė nė tė dėrguarin e Allahut, kuptohet, ai qė shpreson nė shpėrblimin e Allahut nė botėn tjetėr, ai qė atė shpresė e shoqėron duke e pėrmendur shumė shpesh Allahun". (Ahzabė, 21)
Kurse nė veēanti pėr namazin, i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė: "Faluni ashtu siē jam falur unė". (Buhariu).
Andaj, falja e namazit ashtu siē ėshtė falur ai ėshtė obligim, tė cilin nuk duhet ta lėmė pas dore, sepse prej kėsaj gjėje edhe varet shpėrblimi qė e fitojmė nga ai namaz qė e falim.
Allahu e di mė sė miri! Por, feja islame nuk ėshtė e plotė pa Sunnetin e Muhamedit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.

Qė tė flasim pėr tė mirat e namazit, pėr dobitė qė i marrim nga ai duhet shumė kohė, sepse ato dobi s'kanė fund prandaj, tash po flasim pėr rreziqet e mosfaljes sė tij. Mos harroni o vėllezėrit e motrat e mia se ai qė s'e falė namazin do tė dėnohet me 15 dėnime, pesė nga ato do tė jenė nė kėtė dynja, tri nė momentin e vdekjes, tri duke qenė nė varr dhe katėr nė Ditėn e Gjykimit.

Pesė dėnimet e tij nė kėtė dynja janė:

1.) Jeta e tij nuk do tė ketė bereqet
2.) Nga fytyra e tij do tė fshihen shenjat e njeriut tė mirė
3.) Sado qė tė bėjė vepra tė mira nuk do t'i pranohen
4.) Lutja e tij nuk do t'i pranohet
5.) Ai nuk do tė pėrfshihet nė lutjet e tė devotshmėve.

Tri dėnimet e tij nė momentin e vdekjes janė:

1.) Ai qė s'e fal namazin vdes i poshtėruar
2.) Vdes i uritur
3.) Vdes i etur edhe sikur tė pijė tė gjitha detet e botės.

Tri dėnimet e tij nė varr janė:

1.) I ngushtohet varri saqė eshtrat i pėrzihen
2.) Varrin e tij e kaplon zjarri, ndėrsa ai rrotullohet deri nė Ditėn e Gjykimit
3.) Atij i hedhet pėrmbi njė gjarpėr qė quhet ESH-SHUXHA EL-AKRE. Sytė e tij janė nga zjarri dhe thonjtė i ka tė hekurt. Ai gjarpėr i mėshon atij pandėrprerė dhe ēdo herė qė i mėshon, e fundos shtatėdhjetė kut nė tokė dhe kėshtu dėnohet deri nė Ditėn  e Gjykimit.

Katėr dėnimet e tij nė Ditėn e Gjykimit janė:

1.) Llogaritja e ashpėr
2.) Hidhėrimi i Zotit ndaj tij
3.) Hyrja nė Xhehenem
4.) Atij do t'i shkruhet nė ballė: "O ti qė e nėpėrkėmbe namazin, sot mos shpreso mėshirėn e Allahut, subhanehu ve teala!"

   

 
 
 
 
 

O Zoti ynė, na jep tė mira nė kėtė

botė dhe nė botėn tjetėr dhe

na ruaj prej dėnimit tė zjarrit !

 

O Zoti ynė, mė fal mua, familjen

time si dhe tė gjithė besimtarėt

ditėn kur do tė japim llogari!

 

 

 

 

 

 

Shperndajeni pėr hir tė All-llahut, behuni pjesė e sė mirės !
se All-llahu thotė nė Kur'an ...Ndihmohuni mes vete me tė mira dhe nė tė mbara, e mosni nė mėkate e armiqėsi. Kini dro dėnimit tė All-llahut, se me tė vėrtetė All-llahu ėshtė ndėshkues i fortė ( Maide, 2)

 

 

 

 

Momentet e gėzuara---lavdėroje ALLAHUN
Momentet e vėshtira---lutju ALLAHUT
Momentet e qeta---adhuroje ALLAHUN
Momentet e dhimbjes---beso ALLAHUN
Ēdo moment---falėnderoje ALLAHUN

 

 

 

 

 

***Me respekt nga: Feriz Bytyēi***

          ferizi1@hotmail.com

       Mos na harroni nga duatė


Nga: Iblisi (shejtani)

Pėr: Njėriun

 

 

I saw you yesterday as you began your daily chores.

Tė kam parė dje qė kur ke filluar punėt tua tė pėrditshme.

 

You awoke without kneeling to pray Fajr.

Je zgjuar pa u gjunjėzuar pėr t'a falur Sabahun.

 

As a matter of fact, you didn't even say Bismillah before your meals, or pray Isha before going to bed last night.

Them sinqerisht, ti as qė ke thėnė Bismilah para ngrėnjės sė ushqimit, dhe as qė e ke falur Jacinė para se tė flish.

 

You are so unthankful, I like that about you.

Ti je aq jofalenderues, unė kėtė e pelqej pėr ty.

 

I cannot tell you how glad I am that you have not changed your way of living,

Unė uuk mund ta pėrshkruaj se sa i lumtur jam qė ti nuk e ke ndryshuar mėnyrėn e jetesės,

 

Fool, you are mine.

Budalla, ti je i imi.

 

Remember, you and I have been going steady for years, and I still don't love you yet.

Mbaje ne mend, unė dhe ti kemi kaluar mirė me vite, dhe unė akoma nuk tė dua (tė urrej).

 

As a matter of fact, I hate you, because I hate Allah.

Them sinqerisht, unė tė urrej ty, sepse e urrej Allahun.

 

I am only using you to get even with Allah.

Unė vetėm po tė shfrytėzoj qė tė jem i barabart me Allahun.

 

He kicked me out of heaven, and I'm going to use you as long as possible to pay him back.

Ai mė nxorri nga parajsa, dhe unė do tė tė shfrytėzoj ty sa mė gjatė qė ėshtė e mundur pėr t'iu hakmarrė.

 

You see, Fool, ALLAH LOVES YOU and HE has great plans in store for you.

E sheh, budalla, ALLAHU TĖ DON TY dhe AI ka plane tė mrekullueshme pėr ty.

 

But you have yielded your life to me, and I'm going to make your life a living hell.

Por ti mua ma ke dorėzuar jetėn tėnde, dhe unė do tė ta bėj jetėn tėnde ferr pėr tė jetuar. 

 

That way, we'll be together twice.

Nė atė mėnyrė, ne prap do tė jemi sėbashku.

 

This will really hurt Allah.

Kjo me tė vėrtet do ta lėndoj Allahun.

 

Thanks to you, I'm really showing Him who's boss in your life with all of the good times we've had.

Duke t'u falenderuar ty, unė me tė vėrtet po i tregoj Atij se kush ėshtė shef nė jetėn tėnde me gjithė qaste tė mira qė ne kemi kaluar.

 

We have been watching dirty movies, cursing people out, stealing, lying, being hypocritical, fornicating, overeating, telling dirty jokes, gossiping, being judgmental, back stabbing people, disrespecting adults, and those in leadership positions, no respect for the Mosque, bad attitudes.

Ne kemi shikuar filma tė pistė, kemi shar njėrzit, kemi vjedhur, gėnjyėr, duke u bėrė hipokritė, duke bėrė mekate, duke ngrėn tepėr, duke treguar shaka tė ndryera, duke pėrgojuar, duke qenė gjykues, duke i tradhėtuar njėrzit, nuk respektuam  tė rriturit dhe ata nė pozita udhėheqėse, nuk kemi patur respekt pėr xhamitė, dhe kemi pas qendrime tė kėqija.

 

SURELY you don't want to give all this up.

SIGURISHT qė ti nuk do t'ia kthesh shpinėn kėtyre punėve.

 

Come on, Fool, let's burn together forever.

Eja, budalla, tė digjėmi sėbashku pėrgjithmonė.

 

I've got some hot plans for us.

Unė kam plane shumė tė mira pėr ty.

 

This is just a letter of appreciation from me to you.

Kjo ėshtė vetėm njė letėr mirėnjohjeje nga unė pėr ty.

 

I'd like to say 'THANKS' for letting me use you for most of your foolish life.

Dua tė tė them "FALEMINDERIT" qė mė ke lejuar tė t'a shfrytėzoj shumicėn e jetės tėnde tė marrė.

 

You are so gullible, I laugh at you.

Je aq i mashtruėshėm, po me qeshet me ty.

 

When you are tempted to sin, you give in HA HA HA, you make me sick.

Kur je shtyrė pėr mekat, ti ke qeshė HA HA HA, mė ke mėrzitur.

 

Sin is beginning to take its toll on your life.

Mėkati ka filluar ta marr shpėrblimin e vet nė jetėn tėnde.

 

You look 20 years older, and now, I need new blood.

Ti dukesh 20 vjet mė i vjetėr, dhe tash, unė kam nevojė pėr gjakė tė freskėt.

 

So go ahead and teach some children how to sin.

Kėshtu qė vazhdo dhe mėsoju fėmijėve se si bėhet mekati.

 

All you have to do is smoke, get drunk or drink while under-aged, cheat, gamble, gossip, fornicate, and live being as selfish as possible.

E gjitha qka duhet bėsh ėshtė tė pish duhan, tė pijhesh, ose pi gjatė rinisė, gėnje, rreziko, pėrgojo, kurvėrohu, dhe jeto duke u bėrė sa mė vetjak.

 

Do all of this in the presence of children and they will do it too.

Bėje kėtė nė prani tė fėmijėve dhe ata do ti bėjnė ato.

 

Kids are like that.

Fėmijėt jani asi soji.

 

Well, Fool, I have to let you go for now.

Mirė, budalla, tash mė duhet tė tė lėshoj.

 

I'll be back in a couple of seconds to tempt you again.

Unė do tė kthehem pas pak sekondave qė prap tė tė joshi.  

 

If you were smart, you would run somewhere, repent for your sins, and live for Allah with what little bit of life that you have left. It's not my nature to warn anyone, but to be your age and still sinning, it's becoming a bit ridiculous.

Sikur tė ishe i menqur, do tė ikje diku, qė tė pendohesh pėr mėkatet tuaja, dhe jeto pėr Allahun me atė pak jetė qė tė ka mbetur. Nuk ėshtė natrya (puna) ime qė t'a paralajmėroj askė, vetėm se tė jem moshatari i yti qė tė fus nė mėkate, kjo ėshtė duke u bėrė pak qesharake.

  

Don't get me wrong, I still hate you.

Mos mė keqkupto, unė akoma tė urrej.

 

IT'S JUST THAT YOU'D MAKE A BETTER FOOL FOR ALLAH.

E TĖRA ĖSHTĖ QĖ TI TĖ MBETESH NJĖ BUDALLA MĖ I MIRĖ PĖR ALLAHUN.

 

 

 

PS: If you really love me, you won't share this letter with anyone.

PS: Nėse mė dashuron mua, ti nuk do ta ndash kėtė letėr me tė tjerėt.

 

 

"O Zoti yne! Na i zbut zemrat, na e shnderro tmerrin

e brengave ne hare, na trimero kur na kaplon frika"

 

"O Zoti yne! Freskoii shpirtrat tane me bindje

 te paluhatshme dhe shuaje prushin e shpirtrave,

 te ndezur nga trazimet, me ujin e besimit"

 

"O Zoti yne! largoje prej nesh merzine dhe pikellimin,

lesho mbi syte tane, te frikesuar, siguri, mbi shpirtrat

e shqetesuar, qetesi, dhe hapi dyert e zgjidhjes me shpejtesi"

 

"O Zot! Mundesoji syve te mi ta shohin Driten

Tende dhe te humburve ta gjejne rrugen e drejte"

 

"O Zot! Shuaji pershperitjet e zerit te se keqes,

 prej nesh, dhe largo nga ne ēdo gje qe

shpie ne pesimizem dhe ne shkaterrim"

 

"O Zot i Madh! Na bej prej atyre qe frikesohen vetem

prej Teje dhe prej asgjeje tjeter, e mos na bej prej

atyre qe frikesohen nga ēdo gje tjeter perveē Teje"

 

Dėrguar nga:
Feriz Bytyēi
ferizi1@hotmail.com
Ju lutem mos na harroni nga duatė

Si ta kuptojmė domethėnien e shprehjes "La ilahe il-lAllah"
Shejh Salih b.Feuzan b. Abdullah el-Fevzan, hafidhahullah
Shkėputur nga "Silsiletu Sherhil-Resa'il", fq.146-148


Kur ėshtė nė pyetje kuptimi i drejtė i shprehjes "La ilahe il-lAllah", duhet vėnė nė dukje se lidhur mė kėtė ēėshtje janė shfaqur njė sėrė kuptimesh dhe gjykime tė gabuara, qė shkurtimisht do t'i pėrmendim:


- Si e kuptojnė ithtarėt e panteizmit "La ilahe il-lAll-llah"


Ithtarėt e panteizmit [ehlul vahdetil vuxhud], si Ibn Arabi dhe ithtarėt e tij, thonė "La ilahe il-lAll-llah" dmth: nuk ka tė adhuruar pėrpos All-llahut [la ma'abude il-lAllah], ēka do tė thotė se nuk ka hyjni pėrpos All-llahut. Nė kuptimin praktik kjo do tė nėnkuptonte kėtė: Ēdo gjė qė adhurohet, ėshtė All-llah, pasi qė, sipas tyre, gjithēka qė ekziston nuk ndahet nė krijesė dhe Krijues. Por, ēdo gjė qė ekziston ėshtė All-llah.[!?]


Pėr shkak tė kėsaj forme tė tė kuptuarit, janė quajtur ithtarė tė panteizmit, duke konsideruar se ēdo gjė qė ekziston ėshtė njė, dhe e gjithė ajo nuk ėshtė e ndarė, dhe ajo e gjitha ėshtė All-llah! Ēfarėdo qė njeriu adhuron, apo nga ēfarėdo gjėje qė robėrohet, ai i ėshtė robėruar All-llahut! Kush i robėrohet varrit, kush i falet idhullit, kush adhuron gurin, kush adhuron njerėz dhe kush adhuron melekėt - sipas tyre -, tė gjithė ata adhurojnė All-llahun, pasi All-llahu ėshtė Ai, qė i vetmi ekziston absolutisht.


Lidhur me kėtė, shumė njerėz gabojnė, kur thonė pėr All-llahun, subhanehu ve teala:"Vetėm Ti adhurohesh", ēka pjesėrisht pėrputhet me besimin panteist. Nėse njeriu do tė thoshte: "Vetėm Ti ke tė drejtė tė jesh i adhuruar" (La ma'abude bihakkin sivake), kjo frazė do tė ishte e saktė, pasi ēdo gjė qė adhurohet pos Tij, nuk ka tė drejtė tė jetė e adhuruar. All-llahu, subhnahu ve teala, thotė:


"Kjo ėshtė kėshtu, sepse Allahu ėshtė e Vėrteta (i vetmi qė meriton tė adhurohet), kurse gjithēka qė adhurohet pėrveē Tij, ėshtė e pavėrteta. Dhe, pa dyshim, Allahu ėshtė mė i Lartėsuari dhe i Madhėrishmi." [el-Haxhxh, 62]



- Si e kuptojnė apologjetėt shprehjen "La ilahe il-lAll-llah"?


Apologjetėt [ithtarėt e retorikės fetare], thonė: "La ilahe il-lAllah" dmth: Askush nuk ėshtė nė gjendje tė krijojė, tė shpikė e tė planifikojė, pėrpos All-llahut. Reduktimi i kuptimit tė "La ilahe il-lAllah" nė kuptimet paraprake tė lartpėrmendura ėshtė ajo nė ēka besonin dhe nė ēka qenė tė bindur idhujtarėt para Islamit, pasi edhe ata deklaronin:


Askush, pėrpos All-llahut, nuk ėshtė nė gjendje tė krijojė; askush, pėrpos All-llahut, nuk ėshtė nė gjendje tė japė jetė; askush, pėrpos All-llahut, nuk ėshtė nė gjendje qė t'ua marrė jetėn; askush, pėrpos All-llahut, nuk ėshtė nė gjendje tė furnizojė, gjė qė e gjitha ėshtė kuptimi i shkallės sė parė tė teuhidin - "teuhidur-rububije". All-llahu, subhnahu ve teala, thotė:


"Nėse ti (Muhamed) i pyet ata se kush i ka krijuar qiejt dhe Tokėn dhe kush i ka nėnshtruar (tė rrotullohen) Diellin e Hėnėn, me siguri qė ata do tė tė thonė "Allahu!" Atėherė, si po largohen (nga rruga e drejtė)?" [Ankebut, 61]



- Si e kuptojnė xhehmitė dhe mu'tezilet fjalėn "La ilahe il-lAll-llah"


Xhehmitė dhe mu'tezilet, dhe ata tė cilėt i pasojnė kėta, cilėsohen me mohimin e emrave dhe cilėsive tė All-llahut, pasi, sipas tyre, individi qė vėrteton emrat dhe cilėsitė e All-llahut, ėshtė idhujtar, ndėrsa teuhidi, sipas tyre, ėshtė nė mohimin e emrave dhe cilėsive tė All-llahut, jo nė vėrtetimin e tyre! (Dmth, sipas tyre, dy shkallėt e para te teuhidit merren parasysh:"teuhidi rububije" dhe "teuhidi uluhije", ndėrsa "teuhidi esmau sifat" mohohet].



- Si e kuptojnė hizbitė dhe ihvanėt "La ilahe il-lAll-llah"


Ata gjykojnė se fjala "La ilahe il-lAllah" do tė thotė "La Hakimijjeh Il-lAllah", dmth se gjykimi i takon vetėm All-llahut. Tė gjithė e dimė se "hakimija", siē ata e quajnė, ėshtė njė nga pjesėt e kuptimit tė "La ilahe il-lAllah", dhe "La ilahe il-lAllah" pėrfshin tė gjitha ibadetet. Mirėpo, ne pyesim: Ku janė ibadetet tjera? A ėshtė vetėm "hakimijeti" ibadet? Ku ėshtė pėrpjekja/lufta kundėr llojeve tė tjera tė shirkut?


"La ilahe il-lAllah" duhet kuptuar nga tė gjitha aspektet. "La ilahe il-lAllah" ėshtė njė shprehje shumė e rėndė, qė do ta shpėtojė nga zjarri atė qė e pranon nė mėnyrė tė saktė. Tė gjitha fetė, prej fillimit deri nė fund, janė ndėrtuar mbi "La ilahe il-lAllah", dhe e tėrė thirja e tė Dėrguarve dhe e tėrė pėrmbajtja e Librave tė shpallura ėshtė pėrshkohet me kėtė shprehje!



- Si e kupton Ehli Sunneti "La ilahe il-lAllah"


Ithtarėt e Sunnetit [Ehli Sunneti], pėrgjegjėsisht e vėrtetojnė se "La ilahe il-lAllah" do tė thotė: "Askush nuk ka te drejtė tė adhurohet, pėrpos All-llahut", edhe pse njerėzit adhurojnė diē tjetėr pėrpos All-llahut. Ai ėshtė i cili me tė vėrtetė meriton t'i robėrohet dhe t'i bėhet ibadet, ėshtė All-llahu, Njė, i Vetmi, ndėrsa gjithēka veē Tij nuk ka tė drejtė dhe nuk meriton tė adhurohet! All-llahu, subhanehu ve teala, thotė:



"Kjo ėshtė kėshtu, sepse Allahu ėshtė e Vėrteta (i vetmi qė meriton tė adhurohet), kurse gjithēka qė adhurohet pėrveē Tij, ėshtė e pavėrteta. Dhe, pa dyshim, Allahu ėshtė mė i Lartėsuari dhe i Madhėrishmi." [el-Haxhxh, 62]

 

O Zoti ynė, na jep tė mira nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr dhe na ruaj prej dėnimit tė zjarrit !

 

O Zoti ynė, mė fal mua, familjen time si dhe tė gjithė besimtarėt ditėn kur do tė japim llogari!

 
 
 
Dėrguar nga :
Feriz Bytyēi
ferizi1@hotmail.com

 
Mos na harroni nga duatė

Sqarim:
Fjala HADITH nėnkupton fjalen e Muhammedit s.a.v.s. qė ėshtė shpallur nė mėnyrė indirekte, kurse Kur`ani ėshtė Fjalė e All-llahut qė ėshtė zbritur nė mėnyrė direkte nga Melaiku Xhibril, HADITHI KUDSIJ ėshtė fjalė qė Muhammedi s.a.v.s. na ka tregu se ēka ka thėnė All-llahu. 
 
 
 
 
HADITHI 11.
"O biri i Ademit shpenzo, e Unė do tė shpenzoj pėr ty!"

HADITHI 12.
Ėshtė thirrur njė njeri nė llogari prej atyre qė kanė jetuar para jush. Te ai nuk u gjet asgjė e mirė, pėrveē se ai pėrzihej me njerėzit dhe ua lehtėsonte hallet, e gjithashtu, pasi qė kishte qenė i pasur, i urdhėronte shėrbetorėt e tij qė t'ia vazhdojnė borxhin atij qė gjendej nė rrethana tė vėshtira ekonomike.
Pastaj (i Dėrguari i All-llahut u) tha se All-llahu ka thėnė:
"Ne jemi mė tė ēmuar se ti nė kėtė. Lėshojeni tė shkojė!"

HADITHI 13.
Isha te i Dėrguari i All-llahut u kur erdhėn te ai dy burra: njėri ankohej nga vobekėsia, e tjetri nga vjedhėsit. I Dėrguari i All-llahut u tha:
"Sa u pėrket vjedhėsve, do tė kalojė njė kohė e shkurtėr, ndėrsa karvani do tė jetė nė gjendje tė dalė jashtė Mekkės pa roje (dmth nuk do tė ketė mė vjedhės). Ndėrsa sa i pėrket vobekėsisė, Ēasti (Dita e Gjykimit) nuk do tė vijė para se ta marrė ndonjėri prej jush pasurinė e vet dhe tė shėtitet pėr t'ia dhėnė dikujt, por nuk do tė gjejė askend qė do t'ia kishte pranuar.
Pastaj dikush nga ju do tė paraqitet para All-llahut duke mos pasur as perde, e as pėrkthyes mes Zotit dhe tij. Pastaj All-llahu do t'i thotė:
"A nuk tė dhash pasuri?" Do tė pėrgjigjet:
"Po." All-llahu do tė thotė:
"A nuk tė dėrgova Lajmėtar?" do tė thotė:
"Po." Pastaj (i pyeturi) do tė shikojė nė tė djathtė, por nuk do tė shohė asgjė pos zjarrit, dhe do tė shohė edhe nė tė majtė, por nuk do tė shohė asgjė pos zjarrit.
Pra, secili prej jush le ta mbrojė veten e tij prej zjarrit duke bėrė mirėsi qoftė edhe me njė gjysmė hurme, e nėse nuk e ka kėtė mundėsi, atėherė me njė fjalė tė mirė."
 
HADITHI 14.
All-llahu i Madhėruar dhe i Lartėsuar ka njė numėr tė madh tė melekėve (engjėjve), tė cilėt kėrkojnė tubime, nė tė cilat pėrmendet emri i All-llahut. Kur e gjejnė tubimin (mexhlisin), ata afrohen dhe i mbulojnė me krahėt e tyre rreth e pėr qark ata qė janė tubuar duke e mbushur kėshtu hapėsirėn deri nė qiellin mė tė afėrt. Kur tė tubuarit shpėrndahen, engjėjt ngrihen nė hapėsirėn qiellore. Pastaj All-llahu U i pyet ata, edhe pse Ai i di tė gjitha:
"Prej nga po vini?" ata thonė:
"Po vijmė nga njė tubim nė Tokė, nė tė cilin robėrit e Tu tė lartėsonin, tė madhėronin, tė njėsonin, tė lavdėronin dhe kėrkonin (tė mirėn) prej Teje." Ai thotė:
"Ēfarė tė mire kėrkonin prej Meje?" Ata thonė:
"Kėrkonin Xhennetin Tėnd." Ai thotė:
"A e kanė parė ata Xhennetin Tim?" Ata thonė:
"Jo, o Zot." Ai thotė:
"E si do tė ishte nėse do ta shihnin Xhennetin Tim?" Ata thonė:
"Ata kėrkojnė mbrojtjen Tėnde." Ai thotė:
"Prej kujt kėrkojnė mbrojtjen Time?" Ata thonė:
"Prej zjarrit Tėnd, o Zot." Ai thotė:
"Po a e kanė parė zjarrin Tim?" Ata thonė:
"Jo." Ai thotė:
"E si do tė ishte nėse do ta shihnin zjarrin Tim?" Ata thonė:
"Ata kėrkojnė faljen Tėnde." (I Dėrguari u) Tha: Pastaj Ai thotė:
"Unė i kam falur dhe i kam derdhur mbi ta tė mirat qė m'i kanė kėrkuar, dhe ua kam siguruar mbrojtjen Time nga ajo qė kanė kėrkuar mbrojtje."
(I Dėrguari u) tha: Engjėjt thonė:
"O Zot, nė mesin e tyre ėshtė edhe filani, rob - mėkatar, i cili ishte duke kaluar aty pari dhe (rastėsisht) u ul nė atė tubim." (I Dėrguari u) tha: All-llahu u thotė:
"Gjithashtu edhe atė e kam falur, sepse ata janė njė popull, me tė cilin ai qė rri, nuk vuan."

HADITHI 15.
"Unė jam ashtu siē mė parafytyron robi. Jam me tė kur mė perkujton. Nėse mė kujton nė vehte, edhe Unė e kujtoj nė vehte; nėse mė kujton nė tubime, Unė e kujtoj nė tubime edhe mė tė mira, nėse mė afrohet njė pėllėmbė, i afrohem njė krah, nėse mė afrohet njė krah, i afrohem njė pash, dhe nėse mė afrohet me ecje, i afrohem me shpejtėsi."

HADITHI 16.
All-llahu i ka shkruar (pėrcaktuar) veprat e mira dhe ato tė kėqia. Pastaj ka spjeguar se ai qė ka pasur pėr qėllim ta kryejė njė vepėr tė mirė dhe nuk e ka kryer All-llahu do t'ia shkruajė njė vepėr tė mirė tė plotė, e nėse e ka kryer, atėherė All-llahu do t'ia shkruajė si dhjetė tė mira deri nė shtatėqind tė mira, e madje edhe mė tepėr. Nėse njeriu ka pasur pėr qėllim njė vepėr tė keqe dhe nuk e ka kryer, All-llahu do t'ia shkruajė njė vepėr tė mirė tė plotė, por nėse e ka kryer, All-llahu do t'ia shkruajė vetėm njė vepėr tė keqe.
 
HADITHI 17.
O robėrit e mi, Unė ia kam ndaluar dhunėn Vehtes, dhe e kam ndaluar atė nė mesin e juaj, pra mos i bėni dhunė njėri - tjetrit!
O robėrit e mi, tė gjithė ju jeni tė humbur pėrveē atyre qė Unė i kam udhėzuar, pra kėrkoni udhėzimin nga Unė dhe Unė do t'ju udhėzoj!
O robėrit e mi, tė gjithė ju jeni tė uritur, pėrveē atyre qė i kam ushqyer Unė, pra kėrkoni t'ju ushqej, dhe Unė do t'ju ushqej!
O robėrit e mi, tė gjithė ju jeni tė zhveshur, pėrveē atyre qė Unė i kam veshur, pra kėrkoni veshjen Time dhe Unė do t'ju vesh!
O robėrit e mi, ju bėni mėkate natė e ditė, e Unė i shlyej tė gjitha mėkatet, pra kėrkoni nga Unė falje dhe Unė do t'ju fal!
O robėrit e mi, ju nuk jeni nė gjendje tė mė dėmtoni edhe sikur tė mundoheni (shumė) pėr ta bėrė njė gjė tė tillė, por as nuk mundeni tė mė bėni mirė edhe nėse pėrpiqeni (shumė) pėr njė gjė tė tillė!
O robėrit e mi, sikur tė parėt tuaj dhe tė fundit tuaj, e gjithashtu edhe (tė parėt dhe tė fundit) prej xhinve tė mundohen tė jenė tė devotshėm sikur ai qė ka zemrėn mė tė devotshme prej jush, kjo nuk do ta shtonte sundimin Tim!
O robėrit e mi, sikur tė parėt tuaj dhe tė fundit tuaj e gjithashtu edhe (tė parėt dhe tė fundit) prej xhinve tė mundohen tė jenė tė prishur sikur ai, qė ka zemrėn mė tė prishur, kjo nuk do ta mungonte (pakėsonte) sundimin Tim!
O robėrit e mi, sikur tė parėt tuaj dhe tė fundit tuaj, e gjithashtu edhe (tė parėt dhe tė fundit) prej xhinve tė ngriheni nė njė vend dhe tė mė luteni, Unė do t'i pėrgjigjem lutjes tė ēdonjėrit prej jush, e kjo nuk do ta pakėsojė atė qė kam Unė, as aq (ujė) sa mund tė merr gjilpėra prej detit!
O robėrit e mi, kėto janė veprat tuaja, tė cilat tek Unė janė tė ruajtura dhe tė llogaritura, e pėr to Unė do t'ju shpėrblej. Pra, ai qė gjen mirė le ta falėnderojė All-llahun, ndėrsa ai qė gjen keq le tė mos e fajėsojė askė pos vetveten!
 
HADITHI 18.
O biri i Ademit, Unė rash i sėmurė, e ti nuk mė vizitove! Njeriu do tė thotė: O Zot, si mundem unė tė tė vizitoj Ty, kur Ti je Zoti i botėrave? All-llahu do tė thotė: A nuk e dije se njė ndėr robėrit e mi ra i sėmurė, e ti nuk e vizitove? Dije pra, se nėse e vizitoje do tė mė gjeje tek ai!
O biri i Ademit, Unė tė kėrkova ushqim, e ti nuk mė ushqeve! Njeriu do tė thotė: O Zot, si mundem tė tė ushqej unė Ty, kur Ti je Zoti i botėrave? All-llahu do t'i thotė: A nuk e dije ti se njė ndėr robėrit e mi tė kėrkoi ushqim, e ti nuk i dhe? Dije pra, se nėse e ushqeje, do tė mė gjeje tek ai!
O biri i Ademit, Unė tė kėrkova ujė, e ti nuk mė dhe! Njeriu do tė thotė: O Zot, si mundem unė tė tė jap ujė, kur Ti je Zoti i botėrave? All-llahu do tė thotė: A nuk e dije ti kur tė kėrkoi njė ndėr robėrit e mi ujė, e ti nuk i dhe? Dije pra, se nėse do t'i jepje ujė, do tė mė gjeje Mua tek ai!

HADITHI 19.
Krenaria ėshtė mbėshtjellėsi Im (rida-pjesa e lartme e ihramit), ndėrsa madhėshtia ėshtė petku Im (izar-pjesa e poshtme e ihramit), pra kush dėshiron tė matet me Mua nė kėto dy gjėra, Unė do ta hedh nė zjarr!

HADITHI 20.
Dyert e Xhennetit janė tė hapura tė hėnave dhe tė enjteve, dhe secilit rob tė All-llahut, i cili nuk i ka bėrė All-llahut shok (nė adhurim) do t'i falen mėkatet, pėrveē atij qė i ėshtė hidhėruar vėllait tė vet. Pėr ta do tė thuhet:
Vonoheni (faljen e mėkateve) derisa tė pajtohen, vonoheni derisa tė pajtohen, vonoheni derisa tė pajtohen!

 
Dėrguar nga :
Feriz Bytyēi
ferizi1@hotmail.com

 
Mos na harroni nga duatė

MOMENTI I VDEKJES

Falėnderojmė Allahun xh.sh dhe bėjmė salavat dhe selam mbi Pejgamberin a.s dhe mbi tė gjithė ata tė cilėt shkojnė nė rrugės sė tyre deri nė ditėn e gjykimit. Vdekja, vėllezėr gjė e tmerrshme dhe e vėshtirė, vdekja tė cilin nuk bėn pa e shijuar ēdo krijesė, vdekja moment tė cilin Allahu xh.sh e ka fshehur dhe e ka lenė nė dijen e vet dhe nuk ka dashur tia tregojė askujt, vdekja kader i caktuar prej Allahut xh,sh nuk ecėn para dhe as nuk shkon mbrapa nė kohė, thotė Allahu xh.sh "thuaj  vdekja te cilėn  mundoheni ju mi ik asajna nuk kini me mujte ajo do te ju takoj kudo qe  jeni pastaj do te ktheheni te zoti dhe do te ju informoj pėr atė se ēka keni bere " pastaj thotė Allahu nė ajetin tjetėr "ēdo kush e ka vdekjen e caktur"dhe kur ju vjen atyre exheli, momenti pėr tė dalė prej kėsaj dynjaje, ai as nuk shpejton dhe as nuk vonon. Vdekja ėshtė e rėndė dhe e vėshtirė dhe ka dhimbje tė mėdha nė tė. Tė gjithė pejgamberet e kanė pėrjetuar kėtė dhe tė gjithė e kanė lutur Allahun t'ua lehtėsojė momentin e vdekjes dhe nė krye tė tyre Pejgamberi ynė  a.s. kur thotė: "Vdekja paska dhimbje, paska mundim, o Allah mi lehtėso dhimbjet e vdekjes" dhe afėr momentit tė vdekjes e ka marrė njė enė dhe vendosur dorėn dhe  ka lagur trupin e vet prej dhimbjes se madhe qe ka pėrjetuar nė momentin e vdekjes. Dhe ēdo musliman dhe ēdo krijesė e Allahut do ta pėrjetojė njė dhimbje tė tillė dhe nuk do ti shmanget asaj dhimbje. Por megjithėse edhe muslimanėt do ta pėrjetojnė kėtė dhimbje te tmerrshme, ajo ėshtė e pakrahasueshme me vuajtjet qė ndien pa besimtari kur lė kėtė botė, dhe sidomos para se ta lėrė, ashtu si ka thėnė Pejgamberi a.s: "Nuk do tė vdesė asnjė njėri pėr deri sa ta shohė vendin e vet a ėshtė prej xhehnetlive apo prej xhehnemlinjve" dhe tek muslimani i cili ėshtė prej xhehnetlinjve ka dallim tė madh momenti i vdekjes prej atij tė pa besimtarit. Melaiket e Allahut xh.sh tė cilat vijnė t'ja marrin shpirtin robit tė devotshėm tė Zotit , vijnė me fytyra tė ndriēuara me pamje tė bukura qysh ka ardhur nė hadith tė  berra me njazif  qė transmeton nga Pejgamberi a.s. ku thotė: "Kur ti vijė momenti muslimanit pėr  tė dalė prej kėsaj bote i dėrgon Allahu xh.sh melaike tė bukura, tė ndriēuara sikurse dielli qė ndriēon. Ata afrohen dhe i thonė muslimanit: o ti shpirt i mirė o ti nefc i mirė dil prej kėsaj bote, ktheu te Zoti yt, i kėnaqur nė Zotin dhe Zoti i kėnaqur me ty" pastaj kėtė e tregon edhe Allahu ne Kuran ku thotė "ata te cilete kane than Zoti ynė ėshtė Allahu pastaj kane vepruar drejt dhe mire ju kane nėnshtruar ligjeve te Allahut i zbresin melaqet atyre qe kane than Zoti jone ėshtė Allahu dhe ju kane nėnshtruar ligjeve te Allahut dhe i thonė mos keni frike pėr kėtė ēka po pason pėr kėtė ēka po vjen pėr te ardhmen e msheft dhe mos u mėrzitni pėr atė qe e late mbrapa dhe i pergezojne dhe i marrin myzhde pėr xhehnetet te cilat i ka premtu Allahu i marrin myzhde dhe ie thonė myzdhe pra o rob i Zotit myzhde o vėlla musliman myzhde  te jep myzhede per xhehnet te cilėt te ka premtuar Allahu yt xh.sh ma herėt ne jemi kujdestar te juve ne dynja dhe jemi ne ahiret Allahu nuk na ka lan nuk na ka humbe ne dynja pra nuk na humb as ne ahiret, dhe pėr juve ka atė ēka e do shpirti dhe epshi juve dhe pėr juve ka xhenet atė ēka e kėrkoni " pra ky ajet ka zbritur si pėrgėzim dhe myzhde se nė momentin e vdekjes muslimani pėrgėzohet dhe kur pėrgėzohet muslimani  si ėshtė thėnė nė hadith vallahi nuk ka dėshirė mė tė madhe se tė takojė Allahun sa me shpejtė pėr atė arsye ka thanė Pejgamberi a.s: "Ai qė e do takimin e Allahut  e do Zoti takimin e tij, dhe ai qė e urren takimin e Allahut e urren Allahu takimin e tij" Ajshja apo dikush tjetėr prej grave tė Pejgamberit  ka thėnė: ja resul-lullah po thanė ne e urrejmė vdekjen, thotė jo jo nuk ėshtė ajo nuk ėshtė ajo jo Ajshe por ėshtė pėr qellim kur melaiket vijnė pėr tij ja marr shpirtin muslimanit dhe muslimani duke shkuar e sheh vendin e vet nė xhenet atėherė ai dėshiron takimin e Allahut dhe Allahu e do takimin e tij dhe nė tė kundėrtėn kur pa besimtarit i vjen momenti ti dali shpirti e urren takimin me Allahun sepse po e sheh vendin xhehenem dhe e urren Allahu takimin e tij dhe nuk ka mirėseardhje tė Allahu xh.sh,

Pra kjo ėshtė situate e muslimanit kur i del shpirti, qė me gjithė vuajtjet dhe mundimet, ėshtė e pakrahasueshme me situatėn e pa besimtarit i cili pėrveē vuajtjeve, pėrballet dhe me pamjen e tmerrshme tė melekėve qė vijnė t'i marrin shpirtin, si ka ardhur edhe nė hadith:    "Kur t'i vijė momenti pa besimtarit tė dalė prej kėsaj bote, Allahu ia dėrgon melekėt tja marrin shpirtin me njė pamje tė trishtueshme, me njė ere tė keqe, tė padurueshme shumė tė tmerrshme, me njė pamje ma tė tmerrshme qė nuk mund tė pėrshkruhet dhe i thonė o ti shpirti i poshtėr dil prej kėtij trupi tė poshtėr  dhe shpirti i atij del sikurse kur e futė njė therr me plot gjemba nė trup tė njeriut dhe shpėrndahet nėpėr vena tė njeriut dhe mundohesh pėr ta ngritur apo sikurse futė ne njė tub me lesh dhe duke munduar pėr ta ngritur atė prej leshit  qysh del ajo vėshtirė qashtu del shpirti i pa besimtarit.

Ibrahimi a.s. e ka pyetur melaiken e vdekjes i ka thėnė a ka mundėsi tė tė shohė nė formėn e vėrtetė? I pėrgjigjet: nuk mundesh tė durosh o Ibrahim. Ibrahimi i pėrgjigjet: unė druaj se jam i fortė. I thotė: kthema shpinėn. Dhe Ibrahimi ja kthen shpinėn dhe pasta ai i thotė: kthehu dhe kur kthehet e sheh melaqen e vdekjes me pa pamje tė pa pėrshkueshme flokė tė gjata, tesha tė zeza, i zi, prej hundės dhe gojės nxjerr flakė prej zjarrit tė Xhehenemit. Ibrahimit prej pamjes i bije tė fikėt dhe kur  i vjen vetėdija Ibrahimit, meleku i vdekjes shndėrrohet nė pamjen e vet tė mėparshme dhe i thotė: a tė thashė qė nuk mund tė durosh? Ibrahimi thotė vallahi, vallahi veē kėtė pamje tė shohė pa besimtari mjafton pėr tė". Thotė Allahu xh.sh "dhe me i pa ti me i pa ti o Muhamed pra ti o valla edhe une me i pa kan mohu zotin jane bere qyfar po thote Allahu qe jan qafira me pa kur te jav nxerrin melaqet atyre shpirtrat ahh sa dhimshem ja nxerrin shpirtrat i rrahin gojes e fytyres e trupit nxirrne shpirtin e juve  me dhimje te medha te pa pershkrushme dhe i thojne perjetone denimin e dhemshem po vellazen per ate arsye ky kete moment e urren e urren takimin e Allahut xh.sh por vallahin nuk ka ku shkon nuk ka ēka bėn dhe nuk mun i ik asajna dhe pretendon sikurse te ish kthy ne kete dynja thotė ahh i mjeri unė te isha kthye edhe njė here ne kėtė dynja pėr atė arsye thotė Allahu xh.sh dhe kur te i vjen atina momenti me dal prej dynjas kur ti sheh melaqet e tmerrshme kur ta sheh denimin e dhimshem kur ta sheh vendin e vet ne xhehnem se qka eshte ka bahet kur te sheh ate pamje qe se ka pa ma heret e harron dynjan i harron te afermit e vet qmendet i dalin ment prej kokes para se me dal shpirti dhe thote oo kthem vallahi nuk i perjeton dhimt dhe vujtjet te cilat i kan dhe i perjetojne te gjalle brimen dhe piskamen qe e bajne te afermit e vet nuk nin ma kurgjo  foli sa te dush po thote o Zote kthem, kthem nashta une punoj mire qe um ka ik, kursesi po thote Allahu ajo eshte fjale goje qe po e thote aj kurr skan mu kthy po ka denim te dhimshem ne varr para se me shku ne aihiret te Allahu xh.sh. Kjo ėshtė situata e pa besimtarit dhe ajo mė lartė situata e muslimanit dhe qė tė dy situatat nuk shpėton njeri pa i pėrjetuar o njėrėn o tjetrėn. Tjetėr ėshtė se shejtani ėshtė shumė i pėrkushtuar nė shtrembėrimin e njerėzve dhe ashtu si rri para tyre prej lindjes dhe gjithė jetės pėr ti bėrė ushtarė tė vet, ashtu edhe nė moment tė vdekjes i paraqitet nė forma tė ndryshme, ndoshta nė formė tė nėnės ose tė babės dhe i thotė ndryshoje fenė tė tė shpėtoj ose,ose……… me miliona janė rrugėt e tij pėr ta ēuar njeriun nė mohim nė momentin e fundit tė jetės, dhe ta bėjnė prej xhehnemlinjve. Pėr kėtė arsye Pejgamberi a.s ėshtė lutur nė momentin e fundit pėr tė ardhur me fjalėn lahi-lahi il Allah  dhe na ka ardhur garanci se nėse fjala jonė e fundit  ėshtė lahi-lahi il Allah pra kundėr shejtanit kundėr asaj ē'ka kėrkon ai, ke hyrė nė xhenet nė emėr tė Allahut xh.sh. Allahu na bėftė prej atyre qė e pėrfundojnė kėtė botė me fjalėn lahi-lahi il Allah.

Tė vetmit persona qė nuk i pėrjetojnė dhimbjet e vdekjes janė dėshmorėt,(shehidėt) ndėrsa tė gjithė tė tjerėt nuk i shpėtojnė  mundimeve tė  vdekjes. Pejgamberi a.s ka thėnė: "Shehidi dėshmori nuk ka dhimbje kur tė jep shpirtin pėrpos sikurse tė kapesh picė dikė nė trup, aq  dhimbje ka veē mė shumė s'ka gjė", pra ai ėshtė i shpėtuar prej kėsaj, i larguar i pastruar .

Tė gjithė nė do t'i pėrjetojmė kėto dhimbje, Allahu na i lehtėsoftė. Jo mė kot shumė dijetarė kanė hapur njė varr nė tė cilin janė shtrirė shumė herė pėr t'i pėrkujtuar vetes se sot po hyn dhe po del, por nesėr nuk do tė mundesh tė dalėsh. Sot ke shanse tė pėrmirėsohesh por nesėr jo. Pėr kėtė arsye Pejgamberi a.s ka thėnė:  "Shpejtoni tė pėrkujtoni sa mė shumė vdekjen pėrkujto se vdekja tė largon prej punėve tė kėqija, vdekja tė largon prej sendeve tė kėqija se nuk ke shpėtim pa e pėrjetuar atė moment" Allahu na lehtėsoftė momentin e vdekjes.              

 

Shkruar nga :

Dr.Shefqet Krasniqi          

Derguar nga :

Feriz Bytyēi 

ferizi1@hotmail.com

Sqarim:
Fjala HADITH nėnkupton fjalen e Muhammedit s.a.v.s. qė ėshtė shpallur nė mėnyrė indirekte, kurse Kur`ani ėshtė Fjalė e All-llahut qė ėshtė zbritur nė mėnyrė direkte nga Melaiku Xhibril, HADITHI KUDSIJ ėshtė fjalė qė Muhammedi s.a.v.s. na ka tregu se ēka ka thėnė All-llahu. 



 
 
Dyzet hadithe kudsijj
 
 
 
Hadithi 1.
"Mėshira Ime tejkalon hidhėrimin Tim!"

HADITHI 2.
"Djali i Ademit mė mohoi dhe nuk kishte tė drejtė ta bėjė kėtė gjė. Dhe ai mė mallkoi duke mos pasur tė drejtė ta bėjė kėtė gjė.
Mė mohoi kur tha: All-llahu nuk do tė mė krijojė ashtu siē mė krijoi herėn e parė (dmth nuk do tė mė ringjallė pas vdekjes), ndėrsa krijimi fillestar i tij nuk ėshtė mė i lehtė se ringjallja e tij.
Mė mallkoi kur tha: All-llahu ka djalė, kurse Unė jam Njė, Strehim i Pėrherėshėm, nuk kam lindur (dikė), e as qė jam i lindur (nga dikush) dhe askush Mua nuk mė pėrngjan!"

 
HADITHI 3.
 "Kėtė mėngjes njė nga robėrit e Mi u bė besimtar, ndėrsa njė nga robėrit e Mi u bė mosbesimtar. Ai qė tha: "Ky shi ėshtė nga mėshira dhe fuqia e All-llahut" u bė besimtar nė Mua, ndėrsa mohues i (adhurimit tė) yjeve; Ndėrsa ai qė tha: "Na zbriti shi prej kėtij ose atij ylli" mė mohoi Mua, ndėrsa u bė besimtar i yjeve."
 
HADITHI 4.
"Djemtė e Ademit shajnė kohėn, ndėrsa Unė jam koha, nė dorėn Time ėshtė nata dhe dita."

HADITHI 5.
"Unė jam aq i pasur, saqė nuk kam nevojė pėr tė pasur aleat (shok, ortak). Prandaj kush e kryen njė vepėr pėr hir tė dikujt tjetėr ashtu siē e kryen pėr Mua, nuk do t'ia pranoj atė vepėr, e as shokun (tė adhuruarin) e tij!"
 
HADITHI 6.
Prej njerėzve tė parė ndaj tė cilėve do tė shpallet dėnimi nė Ditėn e Gjykimit do tė jetė dėshmori (shehidi, martiri). Ai do tė sillet dhe All-llahu do t'ia bėjė tė njohura tė mirat qė i ka bėrė dhe do t'ia pranojė ato. (All-llahu i Madhėruar) do t'i thotė:
"Ēfarė bėre me kėto?" Ai do t'i pėrgjigjet:
"Luftova pėr hir Tėnd deri sa rash dėshmor."
(All-llahu) do t'i thotė:
"Gėnjen! Luftove qė tė tjerėt tė thonė: Ėshtė guximtar!"
Dhe vėrtet ashtu ishte. Pastaj do t'u urdhėrohet (engjėjve tė rreptė) qė ta tėrheqin zvarrė me fytyrė pėrtoke derisa tė hidhet nė zjarr.

Njeriu tjetėr do tė jetė dijetari, i cili ka studjuar dijeninė, e ka mėsuar dhe gjithashtu e ka lexuar Kur'anin. Ai do tė sillet dhe All-llahu do t'ia bėjė tė njohura tė mirat qė i ka bėrė, dhe ato do t'ia pranojė. (All-llahu i Madhėruar) do tė thotė:
"Ēfarė bėre me kėto?" Ai do tė thotė:
"Studjova diturinė dhe e mėsova, e gjithashtu edhe e lexova Kur'anin pėr hir Tėnd."
All-llahu do t'i thotė:
"Gėnjen! Studjove diturinė vetėm qė tė tjerėt tė thonė: Ky ėshtė njeri i ditur. Lexove Kur'anin qė tė thonė pėr ty: E lexon Kur'anin."

Dhe vėrtet ashtu ishte. Pastaj do t'u urdhėrohet (engjėjve tė rreptė) qė ta tėrheqin zvarrė me fytyrė pėrtoke derisa tė hidhet nė zjarr.
Njeriu i tretė do tė jetė pasaniku, tė cilin All-llahu e kishte bėrė tė pasur duke ia dhėnė tė gjitha llojet e pasurisė. Ai do tė sillet dhe All-llahu do ta njoftojė me veprat qė i ka bėrė. I Madhėruari do t'i thotė:
"Ēfarė bėre me kėto?" Ai do tė pėrgjigjet:
"Nuk lash vend pa e shpenzuar pasurinė time pėr hir Tėnd." All-llahu do t'i thotė:

"Gėnjen! E ke shpenzuar pasurinė vetėm qė tė thonė pėr ty se je dorėdhėnė!"
Dhe vėrtet ashtu ishte. Pastaj do t'u urdhėrohet (engjėjve tė rreptė) qė tė tėrhiqet zvarrė me fytyrė pėrtoke derisa tė hidhet nė zjarr."


HADITHI 7.
Zoti kėnaqet me bariun, i cili thėrret ezanin pėr namaz dhe falet nė majė tė bjeshkės. Pastaj All-llahu thotė:
"Shiheni robin Tim i cili thėrret ezanin dhe e kryen faljen, ai frikohet prej Meje. Unė ia kam falė kėtij robi mėkatet e tij dhe e kam pranuar nė Xhennet."


HADITHI 8.
"E kam ndarė namazin ndėrmjet Meje dhe robit Tim nė dy gjysma, dhe ai (robi) do ta fitojė atė pėr tė cilėn ėshtė lutur."
Kur robi thotė:
"El hamdu lil-lahi rabbil alemin"; All-llahu U thotė:
"Robi Im mė lavdėroi."
Kur robi thotė:
"Er-rahmanir-rahim"; All-llahu U thotė:
"Robi Im mė lartėsoi."
Kur robi thotė:
"Maliki jeumid-din"; All-llahu thotė:
"Robi Im mė nderoi."
Kur robi thotė:
"Ijjake na'budu we ijjake nesta'in"; Ai thotė:

"Kjo ėshtė ndėrmjet Meje dhe robit Tim dhe robit i takon ajo tė cilėn e kėrkon."
Kur robi thotė:
"Ihdinas-siratal mustekim, siratal ledhine en amte alejhim, gajril magdubi alejhim we led-dalin"; Ai thotė:
"Kjo ėshtė pėr robin Tim, dhe ai do ta ketė atė qė e ka kėrkuar."


HADITHI 9.
Gjėja e parė pėr tė cilėn do tė japė llogari robi (i All-llahut) nė Ditėn e Ringjalljes ėshtė namazi. Nėse i ka kryer namazet sipas rregullave, atėherė do tė jetė i shpėtuar dhe i mirėpritur. Nėse namazet do tė jenė tė paplota (tė mangėta), do tė pėrjashtohet nga mirėsia dhe do tė jetė i humbur. Nėse do tė ketė diēka tė paplotėsuar nga fardet (obligimet e domosdoshme), All-llahu U do t'u thotė (melekėve):
"Shihni se a ka kryer robi Im ndonjė namaz vullnetar, me tė cilin do t'ia kisha plotėsuar fardin."

Pastaj edhe veprat tjera do tė gjykohen nė tė njėjtėn mėnyrė.

HADITHI 10.
"Agjėrimi ėshtė Imi dhe Unė jam ai qė jep shpėrblimin pėr tė. Agjėruesi i lė ngashėrimet seksuale, ushqimin dhe pirjen pėr hir Tim. Agjėrimi ėshtė mburojė, e ai qė agjėron ka dy gėzime: kur han iftarin dhe kur takohet me Zotin e vet. Ndryshimi i erės sė gojės sė agjėruesit ėshtė mė i mirė nė syrin e All-llahut sesa era e miskut."

 
 
 
 
Dėrguar nga :
Feriz Bytyēi
ferizi1@hotmail.com

Profeti (alejhi selam) ka thėnė: "Mos i shoqėro Allahut askėnd, edhe nėse vritesh dhe digjesh…"

Ndėrsa nė veprėn e Buhariut: "El-edebul-mufred" qėndron: "Mos i shoqėro Allahut asgjė, edhe nėse copėtohesh dhe digjesh..."

I Dėrguari i Allahut (salaAllahu alejhi ue selem) filloi porositjen e Muadh Ibn Xhebelit (radijallahu anhu) duke e ndaluar atė t'i bėjė shirk Allahut tė Lartėsuar, ngase shirku (t'i shoqėrosh Allahut nė adhurim diēka pėrveē Tij) ėshtė mėkati mė i madh. Allahu i Lartėsuar thotė nė porosinė e Lukmanit dhėnė birit tė tij:

"O biri im, mos i shoqėro Allahut diēka nė adhurim, vėrtetė shirku ėshtė padrejtėsi e madhe." (Lukman 31, 13)

Thotė Allahu i Lartėsuar:

"Allahu nuk fal atė qė Atij t'i shoqėrohet diēka nė adhurim dhe ia falė pėrveē asaj atij qė Ai dėshiron."  (Nisa 4, 48)

"Dhe ai qė i bėn shirk Allahut ka shpifur njė mėkat tė madh." (Nisa 4, 48)

Gjithashtu thotė:

"Dhe ai qė i shoqėron Allahut edhe diēka tjetėr tashmė ka humbur nė njė humnerė tė largėt." (Nisa 4, 116)

Gjithashtu thotė:

"Ai qė i shoqėron diēka Allahut nė adhurim tashmė ia ka bėrė atij Allahu haram Xhenetin (ia ka ndaluar) e vendbanimi i tij ėshtė zjarri, dhe pėr zullumqarėt nuk ka ndihmtarė." (Maide 5, 72)

Gjithashtu, i Lartėsuari thotė:

"Ai qė i bėn shirk Allahut ėshtė sikurse tė bjerė dhe tė pėrplaset nga qielli e ta rrėmbejė shpendi ose sikur ta pėrplasė era e stuhishme nė ndonjė vend tė humbur." (El-Haxh 22, 31)

E pasi i Dėrguari i Allahut (salaallahu alejhi ue selem) u pyet se cili mėkat ėshtė mė i madhi, tha: "T'i bėsh Allahut shok, kurse Ai ty tė ka krijuar." Ndėrsa, nė njė hadith tė vėrtetė, tė cilin e transmeton Muslimi, qėndron se si njė grua nga beni Israilėt (tė bijtė e Jakubit (alejhi selam)) e afruan ta hedhin nė zjarrin e hendeqeve tė tyre, nė mėnyrė qė tė largohet nga feja e saj se pėrndryshe do ta djegin, ndėrsa ajo mbante foshnjen qė i dhimbsej po tė hynte nė zjarr. Por Allahu i Lartėsuar e bėri foshnjen qė t'i flasė nėnės: "Oj nėnė, duro, sepse ti je nė hakk (nė rrugė tė drejtė)."

Po ashtu ngjarja e Ibrahimit (alejhi selam), tė cilin populli i tij e ekspozoi para zjarrit:

"Ata thanė: "Digjeni atė dhe ndihmoni zotat tuaj, nė qoftė se e bėni njė gjė tė tillė!"  Ne thamė: "O zjarr, bėhu i ftohtė dhe shpėtim pėr Ibrahimin!" (Enbija 21, 68-69)

Nga Habbab Ibn Eretti (radijAllahu anhu) transmetohet se ka thėnė:

"U ankuam tek i Dėrguari i Allahut, derisa ishte i mbėshtetur tek njė rrobė e tij nė hijen e Qabes, dhe i thamė: "A nuk po kėrkon ndihmė (Allahut) pėr ne? A nuk po lutesh pėr ne?" E i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selem) tha: "Ka pasur para jush tė tillė kur merrej njeriu dhe i hapej atij njė gropė nė tokė e pastaj e futnin nė tė dhe e pėrshkonin trupin e tij me krehėr tė hekurt, me gjithė mishin dhe ashtin e tij, dhe kjo nuk e shmangte atė nga feja e tij. Pasha Allahun, gjithsesi Allahu do ta plotėsojė kė­tė ēėshtje (Islamin), saqė kalorėsi do tė udhėtojė prej Sanasė[1] e deri nė Hadremeut[2] dhe nuk do t'i frikėsohet askujt pėrveē Allahut dhe ujkut pėr delet e tij, por ju po nguteni."

(Buhariu nė Sahihun e tij)

E t'i bėsh shirk Allahut do tė thotė t'ia kushtosh tė drejtat e Allahut dikujt tjetėr pėrveē Tij, qė ėshtė padrejtėsi dhe shpifje e kulluar.[3]


04.11.2006


[1] Kryeqyteti i Jemenit.

[2] Krahinė nė jug tė Gadishullit Arabik.

[3] Prej formave tė shirkut ėshtė edhe rrotullimi rreth varrezave, tė kėrkuarit ndihmė nga tė vdekurit, falli, horoskopi, parashikimi i fateve tė njerėzve pėrmes tyre etj.


 
Dėrguar nga :
Feriz Bytyēi
ferizi1@hotmail.com

Thėniet e mendimtarėve me famė botėrore rreth:
Islamit, Kur'anit dhe Muhamedit a.s.


Senad Maku

    
Nė kėtė artikull do tė pėrmbledhim fjalėt dhe mendimet e disa mendimtarėve tė shquar botėror, tė cilėt, pas studimeve tė thella, kanė dhėnė deklaratat e tyre pėr fenė Islame, Kur'anin e Madhėrishėm dhe pėr Muhamedin a.s. Tė shkruhen tė gjitha mendimet e njerėzve tė shquar botėror do tė duhej tė pėrmblidheshin nė njė libėr, pasi janė tė shumta, por nė kėtė artikull do tė pėrmendim veē disa prej tyre.
Feja islame, qė i ėshtė shpallur Muhamedit a.s., ėshtė vazhdimi dhe kulminacioni i tė gjitha religjioneve paraprake tė shpallura, e kėsisoj ai ėshtė pėr tė gjitha kohėt dhe pėr tė gjithė njerėzit.
Kėtė herė nuk do t'i gjurmojmė thėniet e dijetarėve islamė, por do tė paraqesim pohimet e
jo-ithtarėve tė Islamit, njė pjesė e tė cilėve pas studimeve kaloi nė Islam.

     
TOMAS ARNOLD
"Thirrja nė Islam"- "Ne asnjėherė nuk kemi dėgjuar pėr ndonjė pėrpjekje pėr tė detyruar jo-muslimanėt pėr tė pranuar Islamin apo pėr ndonjė persekutim tė organizuar qė ka pėr qėllim zhdukjen e Krishterimit. Nė qoftė se halifėt do tė kishin zgjedhur njė nga kėto plane, ata do ta kishin fshirė Krishterimin nga faqa e dheut po aq lehtė siē u bė me Islamin gjatė kohės sė Ferdinandit dhe Isabelės nė Spanjė; me tė njėjtėn metodė qė ndoqi Luigji XIV pėr ta bėrė Protestanizmin njė besim ndjekėsit e tė cilit dėnoheshin me vdekje; apo me tė njėjtėn lehtėsi qė u mbajtėn hebrejtė larg Britanisė pėr mė tepėr se 350 vjet..."
     
DE LACY O'LEARY
"Islam at the Crossroads", London, 1923, pp. 8- "Historia, ndėrkaq, na mėson se legjenda mbi muslimanėt fanatik qė kaluan botėn me furi dhe qė i detyruan racat e pushtuara ta pėrqafojnė Islamin me majat e shpatave tė tyre, ėshtė njėri ndėr mitet mė absurde fantastike, tė cilėn historianėt ndonjėherė e kanė pėrsėritur."
     
M. L. STODDARD
"The Religion of All Prophets", Pakistan, pp. 56- "Ngritja e Islamit ėshtė mbase ngjarja mė e ēuditshme nė historinė e njerėzimit. Duke buruar nga njė vend dhe nga njė popull, mė parė fare tė papėrfillur, Islami brenda njė shekulli u pėrhap nė mbi gjysmėn e rruzullit tokėsor duke zhdukur perandori tė mėdha, duke pėrmbysur religjione mė tė vjetra, duke reformuar shpirtėrat e forcave dhe duke ndėrtuar njė botė tė re, botėn e Islamit".
     
W. MONTOGOMERY
"Watt, Islam and Christianity Today", London, 1983, pp. IX.- "Mendoj se shprehjet e ngulitura nė Kur'an dhe shprehjet e tjera tė vizionit islamik janė njė thesar i madh: sė vėrtetės hyjnore nga tė cilat unė dhe oksidentalistėt e tjerė mund tė mėsojnė akoma shumė dhe se Islami ėshtė njė luftėtar i fuqishėm pėr tė na dhėnė skeletin themelor tė njė religjioni tė sė ardhmes."
     
H. A. R. GIBB
"Wither Islam", London, 1932, pp. 379.- "Mirėpo, Islami ka pėr t'i ofruar kauzės sė njerėzimit edhe njė shėrbim. Fundja, ai qėndron mė afėr Lindjes sė njėmendtė sesa Evropa dhe posedon njė traditė tė shkėlqyer tė mirėkuptimit dhe tė bashkėpunimit ndėrmjet racave. Asnjė shoqėri tjetėr nuk ka arritur sukses mė tė madh nė bashkimin e mė shumė racave tė ndryshmė njerėzore... Islami e ka ende fuqinė e pajtimit tė elementeve, nė dukje tė papajtueshme, racore dhe tė traditės."
Gjithashtu pėr Islamin flasin edhe CANNON TAYLOR, SAROJINI NADIU, G.B. SHAW, A.J. TOYNBEE, EDWARD MONTET, e shumė tė tjerė.

      Edhe deklaratat pėr Kur'anin dhe pėr natyrėn specifike tė tij, si: ruajtja e tekstit origjinal tė tij, stili, metoda, pėrmbajtja dhe ndikimi i tij nė natyrėn e brendshme tė njeriut. Ne dimė se ē'ndjenja ngjall ky libėr pėr ata qė e lexojnė nė gjuhėn e pastėr dhe tė qartė arabe... si i zėvendėson idetė dhe mendimet, si ndyshon ndjenjat shpirtėrore duke shkaktuar dridhje nė emocionet e njeriut dhe sikur i thotė lexuesit dhe dėgjuesit me zė tė heshtur se unė nuk jam libėr si librat e tjerė, nuk jam vepėr si veprat e tjera, nuk jam....
Pjesa dėrrmuese e orientalistėve janė tė njė mendimi se teksti i Kur'anit dallon nga tė gjithė tekstet e librave tė shpallura fetare. Kur'ani ėshtė i ruajtur nga ēdo e metė, i pandryshuar; atė nuk e ka prekur dorė e huaj, nuk ėshtė shtuar as hequr asgjė nga teksti origjinal i tij. Mbeti i njėjtė gjatė gjithė historisė, siē ishte shpallur Muhamedit a.s., i shkruar nė letėr, i ruajtur nė zemrat e njerėzve fjalė pėr fjalė, verset pėr verset dhe kaptinė pėr kaptinė. Qė nga momentet e para tė zbritjes sė Kur'anit, Muhamedi a.s. me gjithė shokėt e tij e lexonin atė, e nxėnin pėrmendsh dhe e shkruanin me pendė. Pra, qysh nė fillim Kur'ani dallohet pėr dy elemente tė shėndosha qė nuk i shquajnė librat e tjerė. Kėto elemente bėnė qė ai pėrfundimisht tė tubohej me njė saktėsi dhe besnikėri tė lartė dhe tė mbetej i saktė, gjeneratė pas gjenerate deri nė ditėt e sotme.
     
SUSEH
(orientalist ēifut)- Kur bėn dallimin nė mes tekstit kur'anor dhe librave tė tjerė qiellore, vėrteton faktin pėr zėvendėsimet dhe ndryshimet qė pėsuan librat e shenjtė te ēifutėt dhe te krishterėt. Kjo ėshtė njė e vėrtetė pėr tė cilėn tė gjithė mendimtarėt e mirėfillt tė religjioneve pajtohen.
"Kur'anin muslimanėt e ruajtėn me besnikėri dhe emanet tė lartė. Ai ėshtė libri i vetėm i shenjtė i ruajtur dhe i shpėtuar nga devijimet dhe ndryshimet eventuale. Studiuesit e huaj tė Kur'anit shpeshherė gjuajnė shigjeta helmuese kundėr Islamit, mirėpo realiteti dhe argumentet historike janė mė se tė qarta, ato nuk lėnė vend pėr dyshim se Kur'ani nė tė vėrtetė nuk pėsoi ndryshime dhe modifikime."
"Ėshtė mė se e vėrtetė se ai qė nuk e njeh gjuhėn arabe, sintaksėn, gramatikėn dhe retorikėn e saj, asnjėherė nuk mund tė kuptojė rėndėsinė dhe ajkėn e Kur'anit."
     
LANDO
(orientalist ēifut)- "Osmani r.a. bėri njė punė tė madhe rreth Kur'anit. Ai kishte ngarkuar Zejd ibn Thabitin qė tė bėnte tubimin e ajeteve nė formė tė librit, dhe qė nga ajo kohė Kur'ani mori formėn e tij zyrtare pėr tė arritur tek ne i shėndoshė, pa ndonjė ndryshim, sado i vogėl tė ishte ai."
     
LORA FAGLIRI
(studiuese Italiane)- "Kur'ani deri te brezi ynė ėshtė pėrcjellė  me njė transmetim tė pėrpiktė pėrmes njė zinxhiri tė pashkėputur dhe teksti i tij mbeti i pastėr, i pandryshuar gjatė shekujve, dhe i tillė do tė mbetet derisa tė ekzistojė jeta nė sipėrfaqen e tokės."
     
BLASHIRI
(orientalist francez)- "Merita mė e madhe pėr ruajtjen e Kur'anit, pas Pejgamberit a.s., i takon halifit Osman r.a. nė vitin 655 h. i cili me kohė kishte vėrejtur rrezikun qė filloi t'i kanosej Kur'anit me lindjen e pėrēarjeve rreth leximit tė drejtė tė tij. Ai kishte formuar komisionin pėr  verifikimin e shkrimit origjinal tė Kur'anit, ashtu siē kishte zbritur nė kohėn e Muhamedit a.s., duke mos lejuar futjen e asnjė elementi tė huaj nė tė ose largimin e ndonjė pjese prej tij."
     
DI KASTRO
(studiues francez)- "Neve, evropianėve, deri tani nuk na ėshtė dhėnė  rasti tė kuptojmė domethėnien e saktė tė Kur'anit, ndoshta pse nuk arritėm tė kuptojmė metodėn e ligjėrimit tė tij, apo pse doktrina e tij ishte kundėr disa parimeve tona dhe nuk pėrputhej me mentalitetin tonė, mirėpo injorimi ynė kurrsesi nuk do tė thotė se Kur'ani nuk ishte dhe nuk vazhdon tė jetė libėr hyjnor me ndikim tė madh nė psikologjinė e njeriut."
     
FILIP HITI
pėr metodėn e ligjėrimit tė Kur'anit thotė: "Ajo ėshtė aq e lartė, saqė nuk mund tė krahasohet me tė tjera, nuk mund tė kopjohet, tė emitohet etj."
     
XHORXH SARTUN
(studiues amerikan)- "Gjuha e Kur'anit numėrohet si gjuhė e Zotit dhe ajo ėshtė e plotė nė njė definim dhe pėrcaktim tė tillė; kjo ka bėrė qė gjuha arabe tė ngrihet mė lart se ēdo gjuhė tjetėr e botės."
     
NASRIJ SELEHEB
- "Gjuha e tij ėshtė aq e lartė dhe superiore, saqė ėshtė e pamundur pėr joarabin ta kuptojė dhe tė ndiejė kėnaqėsinė dhe bukurinė e saj. Ėshtė gjuhė qė e zgjodhi Zoti dhe e bėri mė tė vlefshme se ēdo gjuhė tjetėr, kurse Kur'ani ėshtė vlera mė e ēmuar e saj, sepse ėshtė Fjala e Allahut."
Gjithashtu, Nasrij Seleheb flet se si i ēmonin as'habėt citatet e Kur'anit mė tė shtrenjta se ēdo thesar i tokės. Pohon gjithashtu faktin se njė fat tė tillė para pėrmbledhjes nė njė koleksion nuk e gėzoi asnjė nga librat e shpallur hyjnor, tė cilėt nuk gėzuan as kujdesin qė pati Kur'ani, pėrmes tė cilit arriti t'i shpėtoi ēdo ndėrhyrjeje tė jashtme njerėzore, kurse nė librat tjerė hyjnorė u fut dora e huaj."
     
ZHAK VISLER
(studiues francez)- "Ēdo pėrkthim i Kur'anit, qoftė ai edhe i shkollės mė tė lartė, nuk mund tė jetė zėvendėsim i tij. Qė tė kuptohet drejt, ai duhet tė lexohet me gjuhėn e tij, e nuk ka gjuhė nė botė qė mund tė zėvendėsoj atė. Pėrkthimi i Kur'anit ėshtė i ngjashėm me shkėputjen e lules nga rrėnjėt e saj."
     
RISLER
- "Kur'ani, pėrveē qė ėshtė libėr fetarė, nė vete pėrmban edhe esencėn e tė gjitha njohurive. Aty njeriu gjen zgjidhje pėr tė gjitha ēėshtjet."
MARSIL (orientalist francez)- "Kur'ani ėshtė fjalė e gjallė nė zemrat e shumė njerėzve-hafėzėve, ėshtė ndėrmjetėsues nė mes njeriut dhe Allahut, udhėzues shpirtėror, sistem moral dhe ligji i botės. Ai nuk ėshtė libėr qė i dedikohet vetėm njė shoqėrie ose njė periudhe tė caktuar kohore. Kur'ani ėshtė libėr me njė ligj tė pėrjetshėm, tė plotė dhe tė pėrsosur. Ėshtė Fjala e fundit e Zotit, e cila nuk shtrembėrohet dhe nuk zėvendėsohet; libėr i cili njeriut i ligjėron pėrmes ndjenjave tė tij tė brendshme, mendjes dhe natyrės sė tij krijuese."
     
LJUBILDD WEISS
(studiues i Kur'anit)- "Tani e kuptova se libri tė cilin e mbaja nė dorė ishte libėr i shpallur nga Zoti; libėr i cili, edhe pse kaloi nė duart e njerėzve mė tepėr se 13 shekuj, studiuesit nuk arritėn t'ia zbulojnė fshehtėsitė filozofike. Nga Kur'ani mua mė del njė zė mė madhėshtor sesa zėri i Muhamedit a.s.. Kur'ani qė u ligjėrohej arabėve nė shekullin VII dhe tundte thellėsitė e tyre shpirtėrore ėshtė po ai qė ka edhe sot tė njėjtėn fuqi, edhe pėr lexuesin shekullit tė XX-tė, por edhe tė shekullit tė XXV-tė".
     
Njė i krishterė Indian
thotė: "Kur'ani ėshtė libri i vetėm qiellor, i cili mėsohet pėrmendsh nga mijėra njerėz nga tė gjitha anėt e botės, kurse librat e tjerė tė shenjtė i gjejmė tė ruajtura vetėm me shkrimin e shtypur. Po tė ndodhė pėr ndonjė arsye qė librat e shkruar nė letra tė treten nga njerėzit, Kur'ani do tė mbetet libri i vetėm i ruajtur nė gjoksa."

Gjithashtu si DERMINGEMI (orientalist francez), SIDJU (orientalist francez), JOGEL (orientalist anglez), ZHAN ZHAK RUSOI, GOETHE, DR. STEINGASS, MAURICE BUCAILLE, ARTHUR J. ARBERRY etj. etj., tregojnė se Kur'ani ėshtė libėr i Zotit dhe jo vepėr e Muhamedit a.s.
Tė gjthė dijetarėt botėror, tė cilėt e kanė studiuar biografinė e Pejgamberit tė Islamit nė mėnyrė objektive, nė fund kanė dėshmuar pėr madhėshtinė e personalitetit tė tij. Prej tyre janė:

     
NAPOLEONI
- Napoleoni i parė (1769-1821), imperator i Francės, nė histori njihet si njė burrė shteti dhe luftėtar i madh. Nė vitin 1812, kur hyri nė Egjipt, u mahnit pas drejtėsisė dhe madhėshtisė sė besimit Islam. Rreshtat e poshtėshėnuar janė marrė nga vepra "Bonaparte et Islam" tė Cherfilsit. Napoleoni thoshte:
"Musai (a.s.) popullin e vet, Isai (a.s.) ithtarėt e vet, kurse Muhamedi (a.s.) tėrė botėn e ka lajmėruar se ekziston Allahu i Madhėrishėm dhe ėshtė vetėm Njė. Nė Gadishullin Ballkanik dominonte paganizmi. Gjashtė shekuj pas Isait, Muhamedi ( a.s.) ua predikoi arabėve Allahun e Madhėrishėm, pėr tė cilėn u munduan edhe Ibrahimi (a.s.), Isai (a.s.), Musai (a.s.). Arianėt (tė krishterėt qė i takojnė Ariusit), qė iu bashkangjitėn arabėve dhe ata qė duke prishur besimin, fenė e Isasė ( a.s.) dėshirojnė tė pėrhapin njė besim tė ri me tre Zota (d.m.th. Allahu, biri i Allahut, Shpirti i Shenjtė) e prishnin krejtėsisht rehatinė dhe paqen e Lindjes. Muhamedi (a.s.) atyre ua tregoi rrugėn e drejtė. U tha arabėve se Allahu ( xh.sh.) ėshtė Njė dhe Ai as nuk ka baba, e as bir. Besimi nė shumė zota ėshtė njė zakon i pakuptimtė, qė ka mbetur nga paganizmi."
Nė njė pjesė tjetėr tė librit gjenden kėto fjalė tė Napoleonit: "Mendoj se, sė shpejti, do tė kem mundėsi tė formoj njė shtet duke i tubuar tė gjithė personat e dalluar, tė menēur tė botės dhe ta udhėheq kėtė shtet (sipas parimeve tė shkruara nė Kur'an). Besoj vetėm nė drejtėsinė e kėtyre parimeve islame, dhe nė sajė tė kėtyre parimeve njerėzit do ta arrijnė lumturinė."
     
ANNIE BESANT
"The life and Teachings of Muhammad", Madras, 1932, p.p. 4.- "Ėshtė e pamundur qė ēdokush qė e studion jetėn dhe karakterin e Pejgamberit tė madh tė Arabisė, e qė di se si mėsoi dhe jetoi ai, tė mos ndiejė diēka tjetėr, pėrveē respektit tė thellė ndaj tij, njėrit prej pėrcjellėsve tė mėdhenj tė porosive tė tė Lartmadhėrishmit. Edhe pse me kėtė qė po shtroj para jush do tė them shumė gjėra, tė cilat pėr shumė njerėz tashmė janė tė njohura, prapėseprapė, sa herė qė i rilexoj ato, mė kaplon njė ndienjė e re admirimi dhe respekti ndaj mėsuesit tė madh arab."
     
W. MONTOGOMERY
"Mohammad at Mecca", Oxford, 1953, p.p. 52.- "Gatishmėria e tij pėr tė pėrjetuar persekutime pėr shkak tė besimit, karakteri i lartė moral i njerėzve, qė i besonin dhe qė e konsideronin udhėheqės, si dhe madhėshtia e arritjeve tė pėrnjėhershme, dėshmojnė pėr integritetin e tij bazė. Ta konsiderosh Muhamedin mashtrues, mė shumė shkakton probleme sesa i zgjidh ato. Aq mė tepėr, asnjė personalitet i madh historik nuk ėshtė ndriēuar mė zbehtė nė Perėndim sesa Muhamedi".
     
DR. MICHAEL H. HEART
- Nė librin e tij tė famshėm "Klasifikimi i 100 personaliteteve me ndikim mė tė madh nė histori" thotė: "Vėnia e Muhamedit a.s. nė krye tė listės sė personaliteteve mė me influencė nė histori, mund t'i befasojė lexuesit, por e vėrteta ėshtė se ai ishte njeriu mė i suksesshėm nė aspektin fetar e jetėsor. Ai ishte i vetmi qė e kompletoi misionin e tij fetarė, i pėrsosi ligjet e fesė dhe nė tė besuan popuj tė tėrė gjatė jetės sė tij. Pėrveē pėrsosjes sė fesė, ai themeloi edhe shtetin e ri, duke i bashkuar fiset nė popull dhe popujt nė umet. Dhe pėr umetin e vet vuri bazat e jetės sė tij fetare. Ai, pra, e filloi misionin e tij fetar dhe jetėsor dhe e pėrfundoi atė".
     
ENCIKLOPEDIA  BRITANICA
- "Muhamedi ishte Profeti mė i suksesshėm i tė gjithė Profetėve dhe personaliteteve religjioze."
     
BERNARD SHOW
- "Unė jam thellė i bindur se sikur njė personalitet i rangut tė Muhamedit tė sundonte botėn e sotme, do tė kishte sukses nė zgjidhjen e problemeve botėrore dhe do ta ēonte botėn kah paqja dhe shpėtimi."
"Nė kohėn e tashme, shumė nga tė afėrmit e mi evropianė kalojnė nė fenė e Muhamedit dhe mund tė thuhet se konvertimi i Evropės nė Islam tashmė ka filluar".
     
EMILE DERMENGHEM-
"Muhamedi ėshtė sigurisht njė Profet nga radha biblike".
     
LA MARTINE
- Historiani francez, nė librin e tij "Historia e Turqve", shkurtimisht e respekton tejmase me fjalėt: "Filozof, orator, profet, ligjvėnės, luftėtar, ngadhnimtar idesh, rilindės i sėrishėm, i fesė sė logjikės dhe tė Zotit pa idhuj dhe afreke: Themelues i njėzet mbretėrive tė botės dhe i njė mbretėrie shpirtėrore Ai ėshtė Muhamedi".
"Muhamedi ėshtė mė pak se njė Zot- njė Profet."
     
OTO VON BIZMARK
- "O Muhamed, mė vjen keq qė nuk kam qenė bashkėkohėsi yt."
     
MAHATMA GANDHI
- "Feja islame urdhėron qė tė adhurohet Allahu dhe vepra e Tij. Ndėrkohė qė Perėndimi ishte nė njė errėsirė tė tmerrshme, ylli islam nė Lindje  i kishte sjellė rehati, paqe dhe dritė. Feja islame nuk ėshtė gėnjeshtare... Unė i kam lexuar veprat lidhur me jetėn e Profetėve tė besimit islam dhe atyre qė janė pranė tij. Kėto vepra ma kanė tėrhequr shumė vėmendjen, saqė, kur i pėrfundova mė erdhi keq qė nuk kishte mė. Unė nxora pėrfundimin se pėrhapja kaq e shpejtė e fesė islame nuk ėshtė bėrė pėr shkak tė dhunės... Njerėzit me dėshirė e kanė pranuar fenė islame. Nė myslimanizėm ndėrmjet Allahut dhe robit tė Tij nuk ka ndėrmjetėsues... Meqė krishtėrimi kishte shumė mungesa, ishte e nevojshme tė bėhen reforma tė ndryshme. Kurse nė muslimanizėm ēdo gjė ėshtė ashtu siē ka qenė nė fillim. Nuk ka qenė nevoja pėr asnjė ndryshim."
     
LLAV NIKOLLAJEVIQ TOLSTOJ
- "S'ka dyshim se Profeti Muhamed ėshtė njė ndėr reformatorėt mė tė mėdhenj tė njerėzisė. Atij i takon lavdi mė i madh, sepse njerėzinė e ka udhėzuar drejt dritės mė tė madhe, drejtėsisė dhe paqes, e ka penguar derdhjen e pafajshme tė gjakut njerėzor dhe kėshtu i ka hapur rrugėn pėrparimit dhe civilizimit. Kėtė vepėr tė madhe nuk do tė mund ta zbatonte askush tjetėr pėrveē njė njeriu, pos me fuqi mbinatyrore, njeri qė ėshtė i denjė secilės, mrekullisė dhe kujdesit".
     
RILKE
- "Kurrė s'ka lexuar, kurse tani-shiko! Njė fjalė e tillė dhe pėr dijetarin ėshtė e paarritshme."
     
EDWARD GIBBON DHE SIMON OCKLAY
, "History of the Saracen Empire", London, 1870, p.p. 54. – "Unė besoj nė njė Perėndi dhe nė Muhamedin-tė Dėrguarin e Perėndisė, ėshtė predikim i thjeshtė dhe i pandryshuar i Islamit. Imazhi intelektual i Hyjnisė asnjėherė nuk ėshtė degraduar me ndonjė idhull tė dukshėm. Nderimet e Pejgamberit kurrė nuk e kanė tejkaluar masėn e virtytit njerėzor, kurse parimet jetėsore tė tij e kanė mbajtur mirėnjohjen e ithtarėve tė vet brenda kufijve tė arsyes dhe fesė".
Po ashtu Gibboni, nė librin e tij "Ngritja dhe shkatėrrimi i Perandorisė Romake", jep mendimin pėr Kur'anin dhe fenė Islame: "Nė fenė e Muhamedit nuk ka vend pėr dyshim, kurse Kur'ani ėshtė dritė e dėshmisė pėr njėshmėrinė e Zotit".
     
TOMAS CARLYLE
– "Ka pasur edhe njerėz tė tjerė qė kanė predikuar monoteizmin, por asnjė s'ka qenė i barabartė me besimin e tij tė fortė dhe tė pastėr nė njė Zot."
     
BOSWORTH SMITH
– "Muhamedi ishte krijues i umetit, themelues i perandorisė, rimėkėmbės i fesė nė tė njėjtėn kohė. Atij, edhe pse analfabet, i ėshtė shpallur libri qė pėrmban letėrsi, jurispundencė, norma morale tė pėrgjithshme si dhe libra tė shenjtė tė pėrfshirė nė njė libėr. Dhe ai e ka shenjtėrinė e vet edhe sot e kėsaj dite nė njė tė gjashtėn e njerėzimit."

Po ashtu, si JAMES H. HEART, JAMES A. MICHENER, FERLONG, S. H. LEEDER, JOHN WILLIAM DRAPER, CARL BRACKELMANN, D. V. BODLY, ANDRIN SERVE, JULES MESERMAN, edhe shumė mendimtarė tė tjerė tė shquar botėror kanė dhėnė mendimet e tyre mbi Islamin dhe Profetin Muhamed a.s.

     
Literatura e shfrytzuar:

Dituria Islame: Nr. 1, viti 1986; Nr. 20, viti 1990; Nr. 22-23, viti 1991; Nr. 24, viti 1991; Nr. 25, viti 1991; Nr. 30-31, viti 1991; Nr. 36 viti 1992; Nr. 51, viti 1993; Nr. 71, viti 1995; Nr. 98, viti 1998; Nr. 99, viti 1998.

 
Shkruar nga
Senad Maku - Ulqin
 
Dėrguar nga:
Feriz Bytyēi

Selamu Alejkum Nese keni texte tuaj dergoni ne email: xdosti@hotmail.com do jen ne mesin ton

Vllezėr dhe Motra tė nderuar-a,kėrkojm falje pėr shfaqjen e reklamave nė web faqe tonė.In-shallah hasim nė mirėkuptimin tuaj, Allahu ju shpėrbleftė