|
STOP FESTAVE TE KRISHTERVE DHE JAHUDIVE
Tė nderuar muslimanė!
Nė kėto ditė jemi duke vėrejtur lėvizje dhe pėrgatitje tė papara mė herėt! Njerėzit me vetėdije dhe pavetėdije
pėrgatiten pėr tė festuar festen pagane (tė shpikur nga vetė njerėzit), “Vitin e Ri”. Shohim rrugės njerėz qė
blejnė ushqime apo fruta tė ndryshme, lodra pėr fėmijėt e tyre, kartolina pėr t'i uruar njėri-tjetrit kėtė festė apo duke
blerė gjoja, pemėn e kėsaj feste, “Bredhin”. Vallė ata njerėz (muslimanėt nė veēanti) injorantė, a e dinė ēfarė
feste ėshtė Viti i Ri?!
Sigurisht qė jo, sepse sikur ta dinin nuk do tė vepronin nė kėtė mėnyrė. Ose edhe ndoshta e dinė, por nga
dobėsia e besimit, ata e festojnė dhe nuk pėrfillin rregullat islame nė kėtė drejtim dhe janė dhėnė pas epsheve tė tyre. Ne
e dimė se shumė herė njerėzit kėto raste i festojnė vetėm pėr t'u argėtuar, mirėpo nė Islam ashtu siē janė tė rregulluara
veprat serioze, janė tė rregulluara edhe lozja dhe argėtimi. Andaj muslimanėt duhet t'u pėrmbahen kėtyre rregullave nėse dėshirojnė
fitoren nė kėtė botė dhe lumturinė nė Ahiret. Pasi qė kjo festė nė origjinė, edhe ashtu trajtohet deri mė sot, ėshtė festė
fetare dhe e krishtere, dhe ne si muslimanė nuk duhet ta festojmė. Ne duhet tė dallohemi prej tyre dhe mos t'u pėrngjajmė
e mos t'i imitojmė ata. Kėshtu qė ndalohet rreptėsisht pėrngjasimi dhe imitimi i tyre nė ēdo ēėshtje e sidomos nė lidhje me
festėn nė fjalė. Pejgamberi Muhammed alejhi selam, ka thėnė: “Muslimani ka vetėm dy festa: Fiter Bajramin dhe Kurban
Bajramin!” Nga ky hadith kuptohet qartė qė pėrveē kėtyre dy festave nuk ka asnjė festė tjetėr pėr muslimanin si dhe
ndalohet rreptėsisht kremtimi i ēdo lloj feste tjetėr. Festat pagane nuk na pėrkasin neve. Ne muslimanėt kemi festat tona
tė shenjta e tė bukura dhe nuk kemi nevojė t'i marrim festat e tė krishterėve, ose tė ēdo grupi apo sekti tjetėr fetar. Pėrse
ne muslimanėve na duhet tė festojmė krishtlindjet apo vitin e ri, nė njė kohė qė kur vjen festa jonė fetare e madhėruar “Bajrami”,
asnjė i krishterė nuk e feston sė bashku me ne (muslimanėt) kėtė festė? Vallė a kaq mendjelehtė jemi qė nuk e shohim kėtė
gjė? E pra nė ēdo pikėpamje qė ta shohim kėtė ēėshtje, festimi i kėtyre festave, ėshtė i panevojshėm. Le ta nisim nga njė
shembull qė e pėrjetojmė tė gjithė nė fund tė vitit: Kur shkojmė pėr vizitė nė muajin dhjetor, tek farefisi apo tek ndonjė
familje "gjoja qė e mbajnė veten pėr familje muslimane" qė e kemi komshi, menjėherė gjėja e parė qė na bie nė sy kur hyjmė
brenda, ėshtė bredhi i vėnė nė qoshen e shtėpisė duke i dhėnė kėshtu njė respekt tė veēantė kėtij simboli kristian. Andaj,
vėlla i nderuar musliman, le t'i njoftojmė familjet tona, farefisin, fqinjėt e kudo qė kėmba jonė na shkel pėr vizitė, qė
nuk duhet t'i festojmė kėto festa pagane dhe tė krishtera, sepse nuk na pėrkasin neve. Le tė bėhemi ne pengesė pėr festimin
e kėtyre festave nėpėr familjet tona e tek tė afėrmit tanė. Tė bėhemi ne iniciatorėt e parė tė kundėrshtimit tė kėtyre festave
dhe ta sjellim Islamin dhe festat tona fetare nėpėr shtėpitė tona muslimane, duke ringjallur kėshtu fenė dhe rregullat e saj,
gjė qė shumė prej familjeve tona i kanė harruar ose nuk i dinė nga injoranca qė kanė pėr fenė. Sė fundi, tė ma bėsh hallall
vėlla dhe motėr i-e nderuar pėr zgjatjen e kėtij shkrimi, por e shikova si tė arsyeshėm shkrimin e kėsaj teme me shumė rėndėsi
pak mė gjerėsisht, pasi muslimanėt e sotėm kanė filluar tė lėnė fenė e drejtė e tė shpallur nga Allahu, Islamin dhe kanė filluar
tė ndjekin ritualet e tė krishterėve qoftė nė adhurim, zakone, tradita etj., duke shkuar kėshtu drejt humbjes sė sigurt dhe
xhehenemit, Zoti na ruajt! Dhe njė gjė dua tė tė them: Qė kėtė shkrim (e tė tjera tė ngjashme) dėrgoja tė gjithėve muslimanėve
me anė tė e-mailit (sigurisht kjo bėhet fjalė pėr ata muslimanė qė i ke larg) dhe printoje kėtė shkrim duke e shpėrndarė kėtė
nėpėr farefis, komshi etj., pėr hirė tė Allahut nė mėnyrė qė tė pėrhapet e drejta dhe tė zhduket nga faqja e dheut e kota.
E lusim Allahun, subhanehu ve teala, qė tė na e mėsojė fenė tonė, tė na e shtojė besimin, ta udhėzojė rininė dhe familjet
tona, tė na mundėsojė xhenetin dhe tė na ruajė nga zjarri i xhehenemit. Aminė!!!
pregaditi:stafi riniaislame
PSE PRITJA DHE KREMTIMI I VITIT TĖ RI ĖSHTĖ KOTĖSI, ĖSHTĖ MARRĖZI...?
Pasha kohėn! Njeriu
me siguri ėshtė nė humbje. Pėrveē atyre qė besojnė bėjnė vepra tė mira, porositin pėr drejtėsi dhe kėshillojnė njėri-tjetrin
tė jenė tė durueshėm.” [Asr, 1-3]
Pyetja mė e shpeshtė qė po bėhet kėto ditė, nė fund tė muajit dhjetor, pra, nė fund tė vitit, ėshtė: Ku
do ta pritni, kremtoni, Vitin e Ri?
Shpesh ndodh qė pyetjet nuk ēojnė te pėrgjigjet, por te pyetjet tjera. Njėra nga pyetjet
ėshtė edhe kjo: Pse pritja dhe kremtimi i Vitit tė Ri ėshtė kotėsi, ėshtė marrėzi? Ėshtė kotėsi, ėshtė marrėzi, pritja
dhe kremtimi i Vitit tė Ri, sepse, thėnė shkurt e trup, kjo ėshtė njė festė pagane. Prejardhja e kėsaj feste pagane e ka burimin
nė Babiloni, Azi. Babilonasit paganė, 4000 vjet mė parė, e festonin ndėrrimin e viteve nė Ditėn e Pranverės, kur Hėna ishte
e plotė, kur nata e dita janė tė barabarta, kur natyra rilindė pas dimrit tė gjatė…
Nė Evropė, nė gjithė hemisferėn
perėndimore, edhe pėrtej Atlantikut, kjo festė pagane e ka prejardhjen nga Roma antike pagane, para 2000 vjetėve…
Nė
vitin 274, Imperatori romak pagan, Aurelian-i, e shpalli 25 dhjetorin: Natalis Solis Invicti (Festa e Diellit tė Pamposhtur),
qė kremtohej nė gjithė Perandorinė Romake. Kjo e ka prejardhjen nga hyu pagan i iranianėve tė lashtė, i cili quhej Mithra,
hyu pagan iranian i dritės, qė besohej se kishte lindur me 25 dhjetor! Kjo festė pagane kremtohej njė javė, deri me 1 janar,
tani pėr nder tė hyjnisė Janus, hyu i dyerve dhe hyrjeve, prej tė cilit ka prejardhjen emri i muajit tė parė tė vitit
- Janari, qė ėshtė dera, hyrja nė Vitin e Ri…!
Pra, kjo festė e lashtė pagane, nė Perandorinė Romake, zgjaste njė
javė. Njė historian perėndimor, J.M. Wheeler, nė librin e tij: “Paganism in the Christian Festivals” - (Paganizmi
nė Festat Kristiane) ndėr tė tjera, shkruan: “Tė gjithė festonin dhe gėzonin, puna dhe tregtia ishin pezulluar tėrėsisht.
Shtėpitė ishin zbukuruar me bredha, pisha, me dafina dhe me bimė e pemė me blerim tė pėrhershėm; midis miqve shkėmbeheshin
dhurata e vizita. Ishte njė periudhė gėzimi dhe dashamirėsie dhe populli jepej pas ēdo lloj argėtimi…”
Pse
ndodhnin kėto? Pse gėzoheshin, argėtoheshin…? Sepse popujt paganė evropianė besonin se kur ditėt shkurtoheshin,
e dita mė e shkurtėr bie mė 21 ose mė 22 dhjetor, ata mendonin se Dielli-zoti ėshtė sėmurė dhe porsa dita fillon tė zgjatet,
ata gėzoheshin dhe festonin duke besuar se Dielli-zoti i tyre po shėrohet, po forcohet dhe vera po afrohet!
Ky besim i
verbėr pagan ishte i pėrhapur ndėr popujt evropianė, por qė ka prejardhje nga egjiptasit e lashtė paganė, tė cilėt e adhuronin
hyun pagan Ra, hyu i agrikulturės, por qė vjen nga besimi pagan iranian i Mithras, hyu pagan kushtuar Diellit tė pamposhtur…!
Edhe
sot e kėsaj dite, nė mijėvjeēarin e tretė, nė shumė vende tė botės, kjo festė kremtohet me madhėshti, njerėzit argėtohen,
gėzohen, tranohen…!
Pėr nder tė kėsaj feste pagane zbukurohen, dekorohen shtėpitė, fshatrat, qytetet me bredha, pisha,
me blerim tė pėrhershėm, nga njerėzit e pėrkohshėm dhe populli, siē dihet, jepet pas ēdo lloj argėtimi-deri te shfrenimi…!
Pėrse
zbukurohen, dekorohen shtėpitė, fshatrat, qytetet, me bredha, pisha? Sepse popujt paganė, para krishterimit, pemėt e gjelbėrta,
siē janė bredhi, pisha, tė cilat tėrė vitin e ruajnė blerimin e tyre, ngjyrėn e tyre, edhe nė dimėr, popujt paganė besonin
se kėto pemė kishin diēka hyjnore dhe adhuroheshin pėr qėndresėn e tyre, si diēka e shenjtė, prandaj porsa fillonte dimri
i dekoronin, i zbukuronin duke menduar, duke besuar se, meqė ato i qėndrojnė dimrit tė ftohtė e tė gjatė, do t’u ndihmojnė
edhe atyre tė mjerėve tė qėndrojnė…!
A ka kuptim qė popujt me besim monoteist, siē jemi edhe ne , shqiptarėt,
qofshin tė krishterė apo muslimanė, tė presim, tė kremtojmė, tė gėzohemi, tė tranohemi pėr njė festė pagane, siē ėshtė Viti
i Ri?
Kėtė e gjykon Bibla, e gjykon Kur’ani, dy Librat Hyjnorė, mė tė lexuara, mė tė pėrhapura, mė tė nderuara, nė
rruzullin tokėsor.
Shėn Pali, nė letrėn dėrguar Efesianėve, ndėr tė tjera, shkruan: “…Pėrbehem nė Zotin, mos
jetoni sikurse jetojnė paganėt me mendje tė errėsuar, larg nga jeta e Hyut, pėr shkak tė paditurisė qė ėshtė ndėr ta pėr arsye
tė trashamanisė sė zemrės sė tyre. Vetveten e kanė bėrė tė pandjeshėm, u dhanė pas shfrenisė, nė mėnyrė, tė shtyrė prej lakmisė,
tė bėjnė ēdo poshtėrsi.” [Bibla, Efesianėve, 4:17-20]
A keni menduar, si besimtarė, ndonjėherė rreth kėsaj ēėshtje?
Nėse nuk keni menduar, atėherė shtrohet pyetja: Deri kur tė pranojmė, pa menduar, ēdo festė qė tė tjerėt na kanė servuar –
si njė sofėr e shtruar?!
Sidoqoftė, para nesh ėshtė Viti i Ri, por jo pėr ta pritur, se ai vjen vet, jo pėr ta kremtuar,
jo pėr ta uruar, jo pėr t’u gėzuar, jo pėr t’u shfrenuar, por pėr tė medituar!
Meditimi rreth Vitit tė Ri do
tė na ēon kah njė kuptim mė i thellė i jetės, i kohės. Koha, pėr tė cilėn betohet Krijuesi i Madhėrueshėm nė Kur’an,
ėshtė gjėja mė e ēmueshme pėr krijesėn - njeriun.
Njeriu i sotėm, modern, bashkėkohor, perėndimor, materialist, ėshtė i
aftė pėr tė drejtuar, pėr tė kontrolluar fuqitė e ndryshme natyrore, por qe de, ėshtė i pa aftė pėr tė frenuar epshet
e veta shtazore…!
Mosfrenimi i epsheve shtazore, duke qenė larg Zotit, duke mos pėrfillur udhėzimet e Tij, shumicėn
e njerėzve e ka tėrhequr kotėsia, marrėzia, shfrenia tė shtyrė nga lakmia…
Nė etapa tė ndryshme kohore, miliona
njerėz pėr shkak tė mosdijes, lakmisė, grykėsisė, padrejtėsisė janė shkatėrruar, janė asgjėsuar. Po tė kthehemi nė histori,
do tė pyesim me habi: Ku janė gjithė ato perandori?! Perandori shekullore, tė fuqishme, qė dukeshin aq madhėshtore,
por u shkrinė si me qenė flluska bore!
Sot, sikurse dje, njerėzit qė nuk kanė besim nė tė Madhin Zot - jetojnė kot!
Ata e presin me padurim Vitin e Ri, duke shpresuar, duke besuar se Viti i Ri u sjellė begati!
Me kohė, bota e kapitalit,
e tregtisė, e biznesit, me reklama, me dredhi, joshje e mashtrime prej ēdo lloj pisit, kėtė e kanė kuptuar dhe pėrgatitjet
pėr Vitin e Ri, qė moti, ata i kanė filluar. I kanė filluar dhe do t’i pėrfundojnė pėrgatitjet tė organizuara mė bukur
se ēdo herė, sepse me fitime tė mėdha, si asnjėherė, e shpėrblejnė vetveten menjėherė…!
Pėr natėn e Vitit tė Ri thuhet
se ėshtė nata mė e gjatė, nata mė e mrekullueshme. Po, por kėtė e thonė tė gjithė ata qė janė nė gjendje tė trullueshme!
Nė tė vėrtetė, jo vetėm qė ėshtė nata mė e trullueshme, duke pirė pije alkoolike e narkotike, duke kėnduar, duke vallėzuar,
pa rend e vend, pa kurrfarė sjellje, duke hėngėr deri nė vjellje, duke luajtur bixhoz, lotari, duke bėrė edhe ndonjė marrėzi…!
Pra,
nata e Vitit tė Ri bėhet jo vetėm nata mė e turbullueshme, ajo bėhet edhe nata mė e mjerueshme, mė e mallkueshme, mė e dėnueshme…!
Pse? Sepse, kjo ėshtė njė festė pagane, e cila urohet pothuajse nga mbarė bota, por tė gjitha urimet janė tė kota! Urojnė,
urojnė, urojnė, derisa e teprojnė, edhe pse ata ashtu nuk mendojnė…!
Ka shumė qė do tė thonė, ėshtė e drejta
jonė, jemi nė Evropė, jetojmė nė liri, nė demokraci dhe e gėzojmė tė drejtėn tė kremtojmė, ta presim Vitin e Ri!
Po, me
siguri, keni tė drejtė ta pritni, tė kremtoni, por njė ditė do tė vajtoni…! E drejta juaj nuk do tė thotė se po veproni
drejt. E drejta juaj, nė kėtė rast ju bėn tė huaj! Nė qoftė se dėshironi tė jeni si tė tjerėt, atėherė kush do tė jetė si
ju?
Me pak fjalė, kjo ėshtė e Vėrteta, e Vėrteta: Pse pritja, kremtimi i Vitit tė Ri – ėshtė kotėsi, ėshtė marrėzi?
E Vėrteta, siē thoshte Shileri, nuk pėson nėse dikush nuk e beson.
E Vėrteta ėshtė Zoti. Zoti ėshtė Krijues, Furnizues,
Dhurues. Prandaj, tė gjithė kemi nevojė pėr Zotin. Zoti nuk ka nevojė pėr ne. Kush vepron mirė, shpreson mirėsi nga Mirėsia
e Tij, jo nga Viti i Ri. Kush vepron keq, por pendohet, shpreson se do tė falet dhe qetėsohet, rehatohet…
I varfėri
shpreson tė pasurohet, i sėmuri tė shėrohet, i papuni tė punėsohet, i burgosuri tė lirohet…
Zoti ėshtė i Vetmi
Krijues, i Vetmi Furnizues dhe i Vetmi Dhurues pėr gjithēka. Ai Krijon, Furnizon, Dhuron nga oqeani i pashtershėm i Mirėsisė
dhe Bujarisė sė Tij, jo Viti i Ri.
Nė Kur’an, Allahu i Madhėrueshėm urdhėron e thotė: “Kush nuk beson, barrėn
e mosbesimit tė vet e ka kundėr vetes.” [Rrum, 44]
Pra, kush nuk beson, ai qė ėshtė kundėr vetes. Ai qė ėshtė kundėr, ka krijuar burgun e vet. Nė burgun e
vetė, vetvetja nė kėtė jetė i duket mė e largėt se ēdo planet…
pregaditi: stafi Riniaislame
|
 |
|
A lejohet qė muslimanėt ta festojnė vitin e ri
Vėllezėr
tė nderuar musliman!
Jemi duke jetuar nė kėto dite kur njerėzit bėhen gati pėr tė festuar vitin e ri. Ata me mish e me
shpirtė mundohen qė ti japim sa ma shumė pamje festive dhe cilėsi kremtive kėtyre ditėve tė fundit tė kėti viti gregorian.
Ajo qė na habit neve nuk ėshtė pėrpjekjet e mėdha qė i bėjnė nė kėtė drejtim tė krishterėt dhe tė tjerėt,
mirėpo ajo qė na habit dhe befason neve ėshtė pėrgaditjet qė i bėjnė muslimanėt pėr tė festuar kėtė “festė”. Pėrgaditjet
e tyre tė mėdha, tė cilat dalin nė shesh nėpėrmjet atmosferės festive qė e paraqesin me lula, llėmba dhe veshmbathje tė babadimrit.
Pa dyshim se kjo ėshtė njė pamje shumė e keqe e muslimanėve qė reflekton besimin e dobėt dhe humbjen e identitetit
tė tyre.
Populli harxhon para duke u pėrgaditur pėr kėto netė tė hareshme dhe festive, tregtarėt pėrpjeken qė sa
ma shumė tė fitojnė duke mos u kujdesur se ata me kėtė tregti tė tyre a e dobėsojnė besimin dhe fenė e tyre, tė rinjtė rezervojnė
bileta dhe vende nėpėr kafeteri dhe kafe tė ndrsyhme, e ata qė janė tė pasur dhe kanė besimin e dobėt udhėtojnė pėr jashtė
vendit tonė, qė atje ta festojnė dhe ti kalojnė kėto natė “tė paharueshme”.
Zakonisht kėto natė kalohen me alkool, zina, e shumė mėkate tjera.
Kėsaj atmosfere pa dyshim i ndihmon edhe media, e cila gjatė tėrė kohės e reklamon dhe agjiton kėtė festė,
ku ekranet televizive mbushen pėrplot vasha dhe kėngėtare tė ēveshura lakuriq, lajme nga “atmosfera festive” anė
e mbanė qyteteve tone tė banuara nga muslimanėt, etj.
Pa dyshim se ky pasim i verbėr, ky imitim i tė krishterėve, tregon dobėsinė e besimit qė e kemi, mungesėn
e besimit tė shėndoshė dhe tė vėrtetė, ēveshja nga komponentet e identitetit islam, mėkat i cili na futė nė qarkun e atyreve
pėr tė cilėt Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
“Kush i pėrngjan njė popullit ai ėshtė prej tyre”. (Ebu Davudi, sahih).
Ose nė transmetimin tjetėr:
“Nuk ėshtė prej nesh ai qė u pėrngjanė tjerėve pėrveē neve. Mos u pėrngjani ēifutėve dhe tė krishterėve”.
(Tirmidhiu, sahih).
Imam Ahmedi ka thėnė:
“Ky hadith nė minimum domethėnė se pėrngjajėsimi me tė ta ėshtė i ndaluar, edhe pse nga aspekti i
jashtėm tregon se pėrgjajėsimi me ta ėshtė kufėr, siē ėshtė edhe nė ajetin Kur'anor:
“E kush prej jush i miqėson ata, ai ėshtė prej tyre”. (El-Maide: 51).
Pėrgjajėsimi i muslimanėve me mosbesimtarėt ėshtė nėnēmim dhe pėrkulje, sepse muslimani ėshtė mė i lartė
se mosbesimtari, e nėse e imiton zbret nga lartėsirat dhe pozitėn nė tė cilat gjindet, duke zėvendėsuar tė mirėn me atė qė
ėshtė e keqe. Kjo ėshtė pėrbuzje e dhuntisė dhe nėnēmim i Islamit.
Festat nė Islam janė tė caktuara
All-llahu [subhanehu ve teala] nuk na e ka lėrė kėtė ēeshtje pa sqarim. Neve si musliman na ka caktuar dy
festa vjetore dhe njė festė javore. Festat vjetore janė fitėr dhe kurban Bajrami, kurse javore, festa e ditės sė xhuma.
pregaditi: Stafi Riniaislame.com
TĖ KREMTUARIT E FESTAVE TĖ JOBESIMTARĖVE
Vėrtet ata qė nuk kanė besuar prej popullit tė librit dhe adhuruesit
e idhujve do tė banojnė nė zjarr tė xhehenemit, ata janė prej krijesave mė tė kėqija.” [Kur’an]
Lavdėrimi i qoftė Allahut, paqja dhe shpėtimi qoftė mbi Pejgamberin sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.
O
ju muslimanė qė e pranoni Allahun pėr Zot tuajin, Islamin si fe tė vetme dhe Muhammedin Resulullah si pejgamber dhe lajmėtar
tuajin. Tėrhiqja vėrejtjen vetes sate dhe fėmijėve tuaj ndaj ditėve tė mosbesimit dhe fyerjes sė Allahut, ditėve tė turbullirave
e tė pamoralit nė tokė.
Nė kėto ditė veprat e disa personave do tė zhduken (largohen) dhe pastaj ditėve nė tė cilat kodrat
gati shndėrrohen nė pluhur pėr shkak tė thėnieve tė pakujdesshme tė kafirave ndaj Allahut subhanehu ve teala, ndėrsa Allahu
u kėrcėnohet atyre me dėnim ndaj tyre: “...Dhe mos thoni tre (dhe mos thoni triniteti), ndaluni se ėshtė mė mirė pėr
ju....” [Nisaė, 171]
Gjithashtu Allahu ka vendosur se feja e tyre nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveē se pėrgėnjeshtrim:
“Me siguri janė nė mosbesim ata qė thonė se Mesihu i tyre (Jezusi) ėshtė Allah.” [Maide, 72]
“Me siguri
bėnė kufėr (mosbesim) ata qė thanė: Allahu ėshtė i treti i treve (Ati, i biri dhe shpirti i shenjtė – triniteti)...”
[Maide, 73]
Gjithashtu Allahu e pėrshkruan se ēka u ndodhi tė gjitha krijesave kur ato dėshmuan pėr njė thėnie tė atillė
tė tmerrshme: “Ata thanė: I Gjithėfuqishmi ka fėmijė. Ju (jobesimtarė) vėrtet sollėt njė fjalė shumė tė shėmtuar. Aq
tė shėmtuar sa gati u copėtuan qiejt, gati pėlciti toka dhe gati u shembėn kodra nga ajo (fjalė). Pėr atė se tė Gjithėmėshirshmit
i pėrshkruan fėmijė. E tė Gjithėmėshirshmit nuk i takon tė ketė fėmijė. Nuk ka tjetėr, vetėm se gjithēka qė ėshtė nė qiej
e nė tokė ka pėr t'iu paraqitur Zotit si rob. Ai me diturinė e vet i ka pėrfshirė tė gjithė, dhe ka numėruar e evidentuar
ēdo gjė tė tyre nė mėnyrė tė saktė. Dhe nė Ditėn e Kiametit secili do t'i paraqitet Atij i vetmuar. Nuk ka dyshim se ata qė
bėnė vepra tė mira, atyre i Gjithėmėshirshmi do t'u krijojė (nė zemrat e tyre) dashuri.” [Merjem, 88-96]
O njerėz
tė Allahut, a nuk i shihni se si krijesat rreth nesh frikėsohen shumė dhe turpėrohen nga veprat e jobesimtarėve dhe se si
ato janė hidhėruar nga idhujtaria dhe prej turpeve qė po bėhen gjatė atyre ditėve, dhe arsyeja kinse e duan Allahun dhe i
janė besnik me besim ndaj Tij. Ndėrsa, nė lidhje me ne, tė cilėve Allahu na ka besuar qė ta zbatojmė Njėsinė e Tij nė tokė,
disa prej nesh nuk e kanė dert pėr ato fyerje ndaj Njėsisė sė Allahut dhe derisa ata qė e quajnė veten muslimanė e kremtojnė
njė fyerje tė tillė ndaj Allahut, e cila quhet Dita e Krishtlindjes, Vitit tė Ri. Sipas Allahut dhe tė tė Dėrguarit tė Tij
dhe tė dijetarėve praktikues tė kėtij Ummeti tė gjorė ky kremtim ėshtė kulminacioni i aleancės dhe imitimit tė jobesimtarėve.
Allahu
ka thėnė: ”Njė grup (nga ju) Ai e vuri nė rrugė tė drejtė, e nga njė grup meritoi tė jetė i humbur, sepse ata (tė humburit)
morėn pėr ndihmues dhe mbrojtės tė prishurit prej tyre nė vend tė Allahut, dhe e konsideronin veten e tyre tė jenė tė udhėzuar.”
[A’rafė, 30]
Allahu gjithashtu na ka tėrhequr vėrejtjen nga tė marrurit e tyre pėr ndihmues dhe shokė: “Dhe
kushdo qė i merr ata si shokė dhe ndihmues, atėherė me siguri ai ėshtė prej tyre.” [Maide, 51]
Gjithashtu Pejgamberi
sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: “Kushdo qė e imiton njė popull ai ėshtė prej tyre.” Imam Ibn Kethir
nė tefsirin e tij ka thėnė: “Ky hadith fuqimisht jep tė kuptohet pėr kėrcėnimin dhe hidhėrimin e Allahut ndaj atyre
qė i imitojnė kafirat, nė thėnie, vepra, veshje dhe kremtim. Dhe gjėja tjetėr ėshtė se kėto nuk janė tė pranuara me sheriat
(ajeti 1-4, surja Bekare). Gjithashtu edhe nė Buhari dhe Muslim: “Ju duhet tė jeni tė ndryshėm nga mushrikėt, shkurtoni
mustaqet dhe rritni mjekrrat.” Gjithashtu Allahu na ka urdhėruar neve qė tė dallohemi prej tyre derisa edhe nė gjėra
tė lejuara sikur qė Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: “Tė dalloheni prej jehudive, ata nuk falen
me kėpucėt e tyre apo ēorapėt e lėkurės (rabs).” [Transmetojnė Ebu Davudi dhe Imam Hakimi]
Gjithashtu Pejgamberi
sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: “Ai, i cili praktikon mėnyrėn e jobesimtarėve nuk ėshtė njėri prej neve.”
Poashtu Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: “Ai, i cili i imiton tė tjerėt pėrveē nesh nuk ėshtė prej nesh.”
Dallohuni
nga jehuditė dhe tė krishterėt: Jehuditė kanė hidhėrimin e Allahut, tė krishterėt janė tė devijuar dhe devijojnė.
Tė dashur
vėllezėr dhe motra, tė gjitha hadithet e mėsipėrme janė hadithe tė vėrteta. Asnjė vendim brenda kėtyre haditheve nuk ėshtė
anuluar, pra nėse ne i kundėrvihemi, nuk i dėgjojmė apo i injorojmė ato, atėherė si do t’i arsyetohemi Allahut. Kur
Allahu pėr ata qė i dėgjojnė dhe i pranojnė kafirat thotė: “O ju qė besuat, nė qoftė se ju i bindeni njė grupi tė atyre
qė iu ėshtė dhėnė libri (jehudi dhe tė krishterė), ata do t'ju kthejnė nė jobesimtarė.” [Ali Imran, 100]
Omer bin
Hatabi ka thėnė: “Largoju armiqve tė Allahut gjatė festave dhe kremtimeve tė tyre.” Ėshtė deklaruar nga tė gjithė
dijetarėt besnik tė Islamit se kushdo qė i jep njė dhuratė jobesimtarit nė ditėn e tij tė kremtimit edhe nėse ėshtė ajo me
vlerė tė parėndėsishme si p.sh. njė ve pėr adhuruesin e zjarrit dhe pėr tė ngjashmit pėr fetė tjera, ai do tė bėhet jobesimtar.
Pėr
shkak tė gjithė kėsaj ne kėrkojmė nga ju qė tė keni frikė Allahun dhe ta mbani Islamin tuaj tė paprishur, ta mbroni veten
dhe familjet tuaja duke qenė tė disiplinuar gjatė kėtyre ditėve tė festave tė kafirave. Ju nuk duhet t’i zbukuroni shtėpitė,
shitoret apo biznesin tuaj. Mos jepni dhe mos pranoni dhurata gjatė kėtyre ditėve qoftė edhe ndėrmjet jush (besimtarėve),
mos ju premtoni fėmijėve tuaj dhurata tė veēanta nė kėto ditė dhe mos i pėrdridhni gjuhėt dhe veprat tuaja duke u munduar
qė t’i barazoni Islamin dhe kafirat nė tė njėjtėn kohė dhe ēdoherė kujtoni hidhėrimin e Allahut pėr gėnjeshtrat qė janė
zier prej tė krishterėve pėr Allahun: “Sa e madhe ėshtė ajo fjalė qė del nga gojėt e tyre (p.sh. se ka lindur apo ka
marrė djalė), e ata nuk thonė tjetėr vetėm se gėnjeshtėr.” [Kehf, 5]
Ju duhet t’i luteni Allahut ashtu si ka
thėnė Allahu: “O Zoti i jonė, mos na zhduk pėr atė qė bėnė tė marrėt nga ne?” [A’rafė, 155]
Ti duhet
ta lutesh Allahun qė tė tė falė ty dhe qė tė tė dhurojė mėshirė dhe tė tė japė siguri pėr veten dhe familjen tuaj, dhe pėr
popullin e Pejgamberit tonė tė dashur.
“O ju qė besuat, ruani veten dhe familjen tuaj prej zjarrit, lėnda djegėse
e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt. Atė (zjarrin) e mbikėqyrin engjėj tė rreptė e tė ashpėr qė nuk e kundėrshtojnė Allahun
pėr asgjė qė Ai i urdhėron dhe punojnė atė qė janė tė urdhėruara. O ju qė mohuat, sot mos u arsyetoni; ju shpėrbleheni vetėm
pėr atė qė keni vepruar.” [Tahrimė, 6-7]
O ALLAH NA JAP NEVE DHE POPULLIT TONĖ RRUGĖN E DREJTĖ DHE NA NDIHMO QĖ TĖ JESH I KĖNAQUR ME NE DHE NA RUAJ
NEVE NĖ KĖTO DITĖ TĖ LIGA!!!
pregaditi: stafi riniaislame
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|